Lietuvos viešojo valdymo reformų retorika

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvoje beveik visiškai netyrinėta tema – viešojo valdymo reformų diskurso retorika. Akcentuojama, kad XX a. devintajame dešimtmetyje į ekonomikos, vadybos ir administravimo teoriją bei praktiką ėmė skverbtis postmodernizmo idėjos apie žinių kūrimą ir taikymą, remiantis ne objektyvios tiesos paieška, bet alternatyvių realybių kūrimu ir jų interpretacija. Tiek racionalusis, tiek riboto racionalumo modeliai buvo įvardyti kaip vadybos anachronizmas, o vietoje jų siūlomas naujas požiūris – realybės interpretacija, t. y. naujų, alternatyvių paradigmų, tarp jų naujosios viešosios vadybos (NVV), kūrimas. Pastaraisiais metais NVV dažnai kritikuojama dėl menko moksliškumo ir konceptualumo stokos, tačiau beveik niekas neatkreipė dėmesio, kad postmodernios vadybos požiūriu NVV, kaip tam tikro reformų tipo propagandinės retorikos atvejis, buvo gana sėkmingas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti, kaip viešojo valdymo diskurse naudojamos retorikos priemonės, siekiant įtikinti visuomenę apie viešojo valdymo reformų būtinumą ir planuojamų veiksmų pagrįstumą.