Decentralizacijos reformos švietimo vadyboje: teoriniai ir praktiniai aspektai

Santrauka

Švietimo valdymo sistema Lietuvoje yra laipsniškai decentralizuojama ir dekoncentruojama, vadovaujantis subsidiarumo principu. Straipsnyje nagrinėjama, kaip decentralizacijos sąlygomis keičiasi sąveika tarp švietimo subjektų, kaip keičiasi mokyklos valdymo procesas ir kokios sąlygos reikalingos efektyviai mokyklų autonomizacijai. Kokybinio tyrimo duomenys leidžia nuosekliau suvokti valdymo problemas, susijusias su švietimo decentralizacija Lietuvoje. Remiantis teorine decentralizacijos reformų analize bei kokybinio tyrimo rezultatais straipsnyje nagrinėjami švietimo decentralizacijos privalumai ir trūkumai bei pabrėžiama pasitikėjimo formavimo svarba autonomizacijos sėkmingumui.