Pensijų fondų ir gyvybės draudimo įtaka senatvės pensijai
plugins.themes.bootstrap3.article.main699cd9060c2e0
Santrauka
Lietuvoje, susidarius labai sudėtingai „Sodros“ (socialinio aprūpinimo sistemos) padėčiai, Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir paprasti žmonės vis labiau supranta, kad esamų ir būsimų pensininkų padėtis reikalauja skubios pertvarkos. Tai patvirtina ir pensijų sistemos reformos pakeitimai, pradėti įgyvendinti nuo 2013 m. sausio 1 dienos.
Šiuo metu Lietuvos šalies ekonomikai itin didelį poveikį turėjo ir tebeturi krizė, tačiau ir prieš ją Lietuvoje nebuvo susiklosčiusios tradicijos, kurios būdingos Vakarų šalims. Išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse tik gimusiam vaikui yra sudaroma pensijos fondo ir gyvybės draudimo sutartis. Per ilgą laikotarpį nuo gimimo iki pensijos yra sukaupiama solidi privati suma, kuri leidžia pragyventi ir nekeisti susiklosčiusio gyvenimo stiliaus. Vokietijoje valstybinė pensija sudaro apie 1 100 EUR, o privati – apie 4 500–5 500 EUR. Taigi, galime daryti išvadą, kad pagrindinis pragyvenimo šaltinis senatvėje yra privati, o ne valstybinė pensija.
Lietuvoje tuo tarpu yra atvirkščiai: pagrindinis pragyvenimo šaltinis senatvėje yra valstybinė pensija. Nors Lietuvoje valstybė ir skatina ilgalaikį taupymą, įvesdama mokestines lengvatas asmenims, pasirašiusiems pensijos kaupimo bei gyvybės draudimo sutartis, to nepakanka. Gyventojų vidutinių pajamų mažėjimas neskatina skirti lėšų taupymui savo ateičiai, nes jų tiesiog nelieka. Didelę įtaką turi ir nedarbo šalyje didėjimas bei didelė emigracija. Todėl siekiant tolygaus senatvės pajamų formavimo būtina gerinti ekonominę šalies aplinką, verslo augimą, nedarbo mažinimą. Ne mažiau svarbus yra visuomenės švietimas, kad gyvenimas senatvėje labai priklauso ne tik nuo valstybės indėlio, bet ir nuo kiekvieno būsimo pensininko asmeninio indėlio.
Šiuo metu Lietuvos šalies ekonomikai itin didelį poveikį turėjo ir tebeturi krizė, tačiau ir prieš ją Lietuvoje nebuvo susiklosčiusios tradicijos, kurios būdingos Vakarų šalims. Išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse tik gimusiam vaikui yra sudaroma pensijos fondo ir gyvybės draudimo sutartis. Per ilgą laikotarpį nuo gimimo iki pensijos yra sukaupiama solidi privati suma, kuri leidžia pragyventi ir nekeisti susiklosčiusio gyvenimo stiliaus. Vokietijoje valstybinė pensija sudaro apie 1 100 EUR, o privati – apie 4 500–5 500 EUR. Taigi, galime daryti išvadą, kad pagrindinis pragyvenimo šaltinis senatvėje yra privati, o ne valstybinė pensija.
Lietuvoje tuo tarpu yra atvirkščiai: pagrindinis pragyvenimo šaltinis senatvėje yra valstybinė pensija. Nors Lietuvoje valstybė ir skatina ilgalaikį taupymą, įvesdama mokestines lengvatas asmenims, pasirašiusiems pensijos kaupimo bei gyvybės draudimo sutartis, to nepakanka. Gyventojų vidutinių pajamų mažėjimas neskatina skirti lėšų taupymui savo ateičiai, nes jų tiesiog nelieka. Didelę įtaką turi ir nedarbo šalyje didėjimas bei didelė emigracija. Todėl siekiant tolygaus senatvės pajamų formavimo būtina gerinti ekonominę šalies aplinką, verslo augimą, nedarbo mažinimą. Ne mažiau svarbus yra visuomenės švietimas, kad gyvenimas senatvėje labai priklauso ne tik nuo valstybės indėlio, bet ir nuo kiekvieno būsimo pensininko asmeninio indėlio.
plugins.themes.bootstrap3.article.details699cd90610922
Skyrius
Mokslo straipsnis






