Trends and features of EU cohesion policy implementation for old and new member states

Santrauka

Europos Sąjungos auganti tarptautinė veikla ir svarbus vaidmuo pasaulio ekonomikoje nukreipti visų pirma į naujų ES narių ekonomikos raidą ir ekonominės krizės padarinių įveikimą. Šio proceso metu iškyla įvairių klausimų. Kodėl kai kurios ES narių ekonomikos atsigauna greičiau po ekonominės krizės, o kitų šalių narių ekonomikos stagnuoja, esant artimiems nuliui arba net neigiamiems augimo tempams? Kokie teigiami ir neigimai pokyčiai įvyko naujokėse ir senbuvėse ES šalyse narėse? Ar ES išplėtimas ir naujų narių priėmimas yra ekonominiu požiūriu pateisinamas? Ar ES plėtra eina teisingu keliu? Kuriuo atveju priėmus sprendimą dėl ES plėtros padarytos klaidos?
Šis procesas iškelia tiek naujų grėsmių, tiek plėtros galimybių. Ar situacija bus palanki darniam ir efektyviam ES ekonomikos augimui, priklausys nuo sėkmingo ES sanglaudos politikos įgyvendinimo ir atsako į naujus iššūkius įgyvendinant sanglaudos politiką ateityje.
Socialinė ir ekonominė sanglauda yra solidarumo tarp ES šalių narių ir ES teritorinių regionų išraiška. Tikslas yra pasiekti subalansuotą ES šalių narių ir regionų plėtrą, mažinant struktūrinius netolygumus tarp šalių ir regionų bei skatinant lygias galimybes visiems. Sanglaudos politika turi didelę įtaką ES šalių ekonomikai, mažindama ekonominius skirtumus ir skatindama aplinkosauginę ir socialinę plėtrą. Ji taip pat vaidina svarbų vaidmenį paskirstant ES struktūrinių fondų lėšas, padedant švelninti ekonominės krizės pasekmes ES šalių narių ekonomikoms, gyventojams ir verslui.
ES šalys narės pasižymi dideliais ekonominės raidos lygio skirtumais, galima sakyti, kad ES yra įvairių greičių Europa: senų ir naujų ES šalių narių socialinė ir ekonominė raida ženkliai skiriasi. Be to, ES šalys narės (apimant dvi šalių grupes) pasižymi ekonominės ir socialinės sanglaudos konvergencija bei divergencija.