plugins.themes.bootstrap3.article.main699cf11cae037

Algimantas Misiūnas

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjant pirkėjo ir pardavėjo galių atsiradimo priežastis ir pasekmes, apibrėžiamos tiekimo grandinės ir jų dalyvių grupės, pasižyminčios tam tikromis charakteristikomis: gamintojai, turintys arba neturintys pardavėjo galios ir didmeninėje rinkoje savo produkciją tiekiantys mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio subjektams – prekybininkams, ir pirkėjo galią dėl tam tikrų priežasčių gaunantys ir ja besinaudojantys mažmenininkai. Trečioji rinkos dalyvių grupė yra galutiniai vartotojai, reikalingas prekes perkantys mažmeninės prekybos vietose. Šios trys rinkos dalyvių grupės dažniausiai analizuojamos.
Pirkėjo galios reiškinys būdingas ne tik mažmeninės prekybos sektoriui, nors į pastarąjį reguliuotojų dėmesys dėl platesnio nuskriaustųjų rato krypsta dažniausiai. Žemės ūkio produkcijos gamintojai, realizuodami savo produkciją, taip pat susiduria su didelę rinkos dalį aprėpiančiais supirkėjais ir jų diktatu. O pagrindinė problema analizuojant rinką ir nustatant prekybos tinklų veiklos apribojimus yra pirkėjo galios problemos naujumas, palyginti su pardavėjo galia.
Pirkėjo galios naudą akcentuojantys tyrėjai „pamiršta“ paminėti vieną sąlygą, kuri turi būti įvykdyta, kad prekybininkų išsiderėtos nuolaidos pereitų vartotojams: prekybininkai turi smarkiai konkuruoti tarpusavyje ir būti bent apytiksliai lygūs. Jei mažmenininkai tarpusavyje nekonkuruoja, jiems neapsimoka nustatyti mažesnių mažmeninių kainų, nei jas nustato gamintojai, prekes parduodantys tiesiogiai galutiniams vartotojams.
Konkurencijos taryba nustatė nemažai atvejų, kai duonos, mėsos, pieno gamintojai kainas atskirais atvejais sumažindavo, o prekybos tinklai arba jų nekeisdavo, arba netgi padidindavo. Tokiais atvejais turime akivaizdžią pardavėjo galios išraišką.

plugins.themes.bootstrap3.article.details699cf11cb18ae

Skyrius
Mokslo straipsnis