Sustainability of the Public Finance System Via Optimization of Strategic Management

Santrauka

Skatinant tvarumą ir žiniomis grindžiamus principus, visų lygių viešosios politikos strateginis valdymas turi būti optimizuojamas pagal susiklosčiusią situaciją atitinkamoje šalyje. Šio straipsnio tikslas yra pasiūlyti modelį, kaip optimizuoti viešųjų finansų sistemos strateginį valdymą, apskaičiuojant įmokas nuo pajamų, atsižvelgus į darbo užmokestį, investicijų į pensijų fondus pokyčius, pensijų įmokų lygį. Kaip nurodyta Europos Bendrijos parengtoje tvarumo ataskaitoje (2009), viešųjų finansų tvarumo sąvoka yra susijusi su vyriausybės gebėjimu prisiimti valstybės skolos finansinę naštą šiuo metu ir ateityje. Taigi, tvarus viešųjų finansų strateginis valdymas turi gebėti aptarnauti valstybės skolos išlaidas per būsimas pajamas. Besivystančiose šalyse viešųjų finansų tvarumo principų taikymas yra apsunkinamas augančia valstybės skola, „protų nutekėjimo“ problema, augančiu nedarbu bei nesugebėjimu pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Tai primena užburtą ratą, kur vienintelis būdas išspręsti problemą yra tęstinis ir tvarus visų lygių viešosios politikos strateginis valdymas, sutelkiant dėmesį į ilgalaikius tikslus. Lietuvos atveju viešųjų finansų tvarumas yra apsunkinamas demografinės situacijos – ilgėja gyvenimo trukmė, mažėja gimstamumas bei didėja emigracijos srautai. Pagal tokį scenarijų prognozuojama, jog 2060 m. išlaikomo amžiaus (65 metų ir vyresnių) žmonių koeficientas išaugs nuo 23 % (2008 m.) iki 66 % (2060 m.).
Lietuvos pensijų politika atsidūrė ypač sudėtingoje situacijoje – Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų deficitas, neigiamas gyventojų prieaugis, didėjantis pensinio amžiaus žmonių skaičius, lyginant su darbingo amžiaus gyventojais, sudaro veiksnių visumą, silpninančią valstybinę socialinio draudimo sistemą. Lietuvos socialinio draudimo ir pensijų sistemos strateginis valdymas yra sudėtingas, apimantis pensijų išmokų, pensijų kaupimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo bei Valstybės biudžeto išteklių valdymą. Susiklosčius dabartinei situacijai, Lietuvos socialinio draudimo ir pensijų sistemos strateginio valdymo prioritetiniai tikslai turėtų būti ilgalaikis finansų tvarumas, adekvačios socialinės išmokos bei skaidrus jų administravimas.
Dabartinė Lietuvos pensijų sistema remiasi tradiciniu perskirstymu ir solidarumo tarp kartų principais: lėšos perskirstomos iš tų, kurie uždirba daugiau, tiems, kurių pajamos yra mažesnės. Pensijos dydis priklauso nuo valstybės finansinių galimybių ir politinių sprendimų. Taigi, trūksta aiškių kriterijų ir metodikos, nustatant bazinį pensijos dydį. Todėl rekomenduojama transformuoti šią sistemą, kad senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklausytų nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir mokėjimo laikotarpio. Apdraustajam turi būti suteikta galimybė nuolat stebėti sukauptų įmokų dydį ir senatvės pensijos sumą atitinkamiems metams, atsižvelgiant į kainų pokyčius, infliacijos dydį ir kitus indeksus. Taip turėtų būti skatinamos įmokos į pensijų draudimo sistemą, kadangi per visą gyvenimą sumokėtos įmokos bus pagrįstai proporcingos laukiamai naudai. Sistemos strateginis valdymas turi būti paremtas aiškumu ir skaidrumu. Finansiniu požiūriu pensijų sistema turi lanksčiai reaguoti į ekonomines ir demografines problemas be politinių jėgų įsikišimo. Sistema turėtų būti suprojektuota, siekiant išvengti bet kokių darbo rinkos iškraipymų. Naujasis pensijų sistemos modelis turėtų sukurti glaudesnį ryšį tarp įmokų ir išmokų, užtikrinant atitinkamą senatvės pensijos dydį, bei tuo pat metu išlaikant visos sistemos finansinį tvarumą, atitinkantį visuomenės poreikius. Pateiktos rekomendacijos turėtų būti kruopščiai ištirtos ir patikrintos. Rekomendacijų tinkamumo tikrinimas, taikant tokius metodus, kaip lyginamoji analizė, naudojant linijinį ir stochastinį programavimą, įvairių scenarijų imitacija, taikant Monte Karlo metodą, Grangerio priežastingumo testus, regresijos analizę bei Jenseno alfa, yra tik tolesnių tyrimų pradinis etapas.