Turto fondų paskirtis, formavimas ir valdymas

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama nacionalinių turto fondų (NTF) problematika. NTF dažnai vadinami naftos arba gamtos išteklių fondais, nes jie sukurti naudojant perteklines lėšas, gautas iš prekybos nafta, dujomis, deimantais, variu ir kt. Jų formavimo tikslai yra apsaugoti biudžetą ir ekonomiką nuo didelių svyravimų, padėti mažinti nepageidaujamą likvidumą, sukaupti atsargas ateities kartoms ar panaudoti sukauptas lėšas neatidėliotinoms ekonominėms bei socialinėms reikmėms. Turto fondas dažniausiai turi atitikti penkis kriterijus: 1) būti nepriklausomas, 2) turėti dideles užsienio valiutos atsargas, 3) neturėti įsipareigojimų, 4) toleruoti riziką; 5) turėti plačią investavimo geografiją. Nacionalinius turto fondus finansuojančios šalys laikosi griežtų valdymo ir skaidrumo principų. OECD pasiūlė gero valdymo principus. Svarbiausi jų yra tiksli vidinė fondo atsakomybė, investavimo tikslų numatymas ir paskelbimas, fondų veiklos autonomiškumas ir viešai apie juos prieinama informacija. Skaidrumas taip pat yra svarbiausia pasitikėjimą užtikrinanti sąlyga, nes taip suinteresuotos šalys gali stebėti ir prižiūrėti fondų veiklą, ar ji nenukrypsta nuo savo deklaruojamų tikslų, išsaugoma rinkos drausmė ir yra mažinamas noras įsikišti vyriausybei. Lietuvos valstybės turtą valdo trys fondai – Valstybės turto fondas, Privatizavimo fondas ir Stabilizavimo fondas. Pagrindinis pajamų šaltinis buvo valstybės ir savivaldybių turto privatizavimas. Nors įstatymu buvo numatyta lėšas panaudoti gyventojų santaupoms atkurti ir rezerviniam fondui sudaryti, vėliau didelė lėšų dalis buvo skirta pensijų sistemai reformuoti. Tuo tarpu geras pavyzdys yra Estija. Ji, turėdama biudžeto perteklių, suformavo Stabilizavimo fondą ir dabartiniu metu naudodama jo lėšas gali sėkmingiau spręsti nuosmukio sukeltas problemas.