Įmonių bendradarbiavimo su inovacijų partneriais ypatumai: Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus atvejo studija

Santrauka

Šalies ekonomikoje dažnai reaguojama į tokias problemas kaip pasiūlos-paklausos disbalansas, masinės emigracijos bangos, sunkiai pažabojamas nedarbas ar infliacija, didėjanti valstybės skola, užsienio prekybos deficitas, ryškūs regioniniai skirtumai ir begalė kitų, kai prieinamas visiškas aklagatvis. Nepastačius nepajudinamų ekonominės tvirtovės pamatų, ekonomikos sunkmečio laikotarpiu telieka lopyti sienose atsivėrusius plyšius, o pamatų tvirtinimas žinių ekonomikos priemonėmis atidedamas geresniems laikams. Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos informacinių technologijų įmonių partnerystės su skirtingais inovacijų partneriais ypatumai. Siekiama įvertinti bendradarbiavimą su mokymo ir tyrimo įstaigomis, vyriausybinėmis organizacijomis, tiekėjais bei kitomis viešosiomis ir privačiomis partnerėmis, įgyvendinant inovatyvias idėjas bei efektyviai panaudojant finansinius ir žmoniškuosius išteklius Tai itin svarbu Lietuvos informacinių technologijų sektoriuje, kur didėjantys vartotojų bei klientų lūkesčiai, auganti konkurencija, trumpėjantys įvairių produktų kūrimo, pateikimo rinkai ir gyvavimo ciklai verčia keisti požiūrį į atvirumo aplinkai svarbą ir mokytis ne vien iš vartotojų, konkurentų ir tiekėjų, bet ir iš mokymo ir tyrimo organizacijų bei kitų šalių patirties. Toks bendradarbiavimas itin svarbus esant trapiai organizacinei struktūrai, finansų ir žmogiškųjų išteklių trūkumui bei menkai novatoriškų vadovavimo priemonių taikymo įmonėse patirčiai. Vis dėlto neužtenka suburti visus nacionalinės inovacijų sistemos žaidėjus po vienu stogu. Lygiai kaip ir krepšinyje, apmaudžiau už neįgudusį, pavieniui žaidžiantį krepšininką – dešimtis taiklių žaidėjų, neturinčių patirties ir gebėjimų žaisti komandoje. Tuomet neišvengiamai reikalingas aukščiausios kvalifikacijos treneris, gebantis suorganizuoti efektyvią žinių sklaidą ir išmokyti žaisti ir siekti rezultatų drauge.