Socialinių inovacijų modelis kylančioje Lietuvos ekonomikoje

Santrauka

Neįgyvendinti Europos Sąjungos Lisabonos strategijos uždaviniai, technologinio intensyvumo ir produktyvumo stoka Lietuvoje, neišnaudotas žmonių išteklių potencialas inovaciniuose procesuose bei naujos ekonominės krizės pamokos byloja apie nepakankamą Europos Sąjungos ekonominę integraciją ir kreipia mokslininkų, verslo atstovų, valstybės tarnautojų ir socialinių organizacijų dėmesį į funkcinės integracijos svarbą, kur derinamos tokios sritys kaip socialinė, ekonominė ar kultūrinė politikos. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai socialinių inovacijų tikslai bei kiek socialinėms inovacijoms būtina ir naudinga finansinė parama. Apžvelgus inovacijų teorijas, klasifikacijas ir išaiškinus socialinių inovacijų interpretavimo kitų inovacijų atžvilgiu ypatumus, straipsnyje apibendrinami mokslinių tyrimų rezultatai ir sukuriamas metodologinis socialinių inovacijų diegimo skirtingo dydžio, lygio, statuso ar sektorių organizacijose tyrimų modelis. Didinant socialinę visuomenės gerovę, socialinių inovacijų žaidėjai vienijasi, nes socialinių inovacijų vaisiai saldūs tiek viešojo administravimo, nevyriausybinių organizacijų ar asociacijų, tiek verslo atstovams. Konceptualusis metodologinis modelis primena drakono ir drugelio hibridą. Ugnį spjaudantis drakonas simbolizuoja organizacijų teikiamą prioritetą Europos Sąjungos ir nacionalinei finansinei paramai, socialinį inovacijų poveikį ir tikslus pozicionuojant antrame plane. Pirmiausia – finansinė parama, o tik paskui socialiniai tikslai. Drugelio pusė juda link socialinių tikslų ir visuomenės gerovės. Neparengus aiškios strategijos ir nepasiekus visų suinteresuotų žaidėjų konsensuso, straipsnyje aprašyto hibrido veiksmai yra labiau atitinkantys trumpojo laikotarpio tikslą ir ignoruojantys tvarią plėtrą. Daroma išvada, jog verslas neturėtų per daug dėmesio skirti finansinei paramai, o pats diktuoti socialinės politikos tikslus. Šis straipsnis grindžiamas lyginamąja mokslinės literatūros analize, apibendrinami mokslinių tyrimu rezultatai ir autorių įžvalgos šia tema. Taip sukuriamas modelis, reikalaujantis išsamesnio mokslinio prielaidų pagrįstumo ir jų taikymo įvairiuose ekonomikos sektoriuose pasekmių analizės tyrimo. Reikšminiai žodžiai: socialinės inovacijos, inovacijų nauda ir pridėtinė vertė, socialinės grupės, ES ir nacionalinių biudžetų prioritetai.