SLAUGYTOJŲ PSICHOSOCIALINIŲ DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU PSICHIKOS SVEIKATA IR JŲ VALDYMO PADARINIAI: IŠPLĖSTINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Santrauka

Slaugytojams keliami aukšti profesiniai reikalavimai, o jų kasdienę veiklą nuolat veikia įvairūs psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai. Dėl to šių veiksnių valdymas tampa būtina sveikatos priežiūros darbuotojų gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dalimi. Straipsnyje analizuojami trys pagrindiniai psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai – darbo krūvis, darbas naktinėmis pamainomis ir emocinis krūvis – ir jų sąsajos su slaugytojų psichikos sveikata. Remiantis naujausiais moksliniais šaltiniais nagrinėjama, kaip šių veiksnių intensyvumas susijęs su didesne slaugytojų distreso, nerimo, perdegimo ir depresijos rizika ir kokios valdymo priemonės gali padėti sumažinti neigiamą poveikį sveikatai. Dėmesio skiriama darbo organizavimo, pamainų planavimo, išteklių paskirstymo ir emocinės paramos mechanizmams, užtikrinantiems psichologinį saugumą ir gerą emocinę savijautą. 
Literatūros apžvalga atskleidžia, kad psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai yra esminiai slaugytojų psichikos sveikatos rizikos šaltiniai. Darbo krūvis, naktinės pamainos ir emocinis krūvis didina distreso, nerimo, perdegimo ir depresijos riziką. Veiksmingas šių veiksnių valdymas yra būtinas siekiant apsaugoti darbuotojų gerovę ir užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Siekiant gerinti slaugytojų psichikos sveikatą rekomenduojama taikyti kompleksines priemones: optimizuoti darbo krūvį, racionaliai planuoti pamainų grafiką, visų pirma mažinant ilgalaikį naktinį darbą, stiprinti organizacinę ir socialinę paramą, diegti streso valdymo ir emocinės paramos programas. Šios priemonės padeda kurti tvarią darbo aplinką, mažinti personalo kaitą ir didinti pacientų saugumą.
Reikšminiai žodžiai: slaugytojai, psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai, darbo krūvis, naktinės pamainos, emocinis krūvis, psichikos sveikata, valdymas.