Gynybinės medicinos reiškinių paplitimas Lietuvoje

Santrauka

„Gynybinė medicina“ – tai ydingas sveikatos apsaugos reiškinys, kai gydytojas vietoj darytų viską paciento sveikatai pagerinti labiausiai siekia užtikrinti savo paties saugumą nuo galimo teisinio persekiojimo už galimas diagnozės ir gydymo klaidas. Dažniausia „gynybos medicinos“ priežastis yra neadekvati gydytojo teisinės atsakomybės už gydymo rezultatus sistema. Tokia atsakomybės sistema skatina gydytojus imtis apsigynimo nuo galimo persekiojimo veiksmų: sunkių ir sudėtingų atveju vengimas, delsimas ar iš viso vengimas priimti atsakingus diagnostinius ir gydymo sprendimus, nereikalingų vaistų skyrimas, nereikalingi nukreipimai pas kitus specialistus ir pan. Kitose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad šis reiškinys yra plačiai paplitęs kitose pasaulio šalyse. Kol kas nežinoma, kiek jis būdingas Lietuvai. Straipsnis pristato 2011 m. reprezentatyvaus 2440 Lietuvos gydytojų tyrimo, kurį kartu atlikto MRU ir Lietuvos gydytojų sąjunga. Tyrimas parodė didelį gynybinės medicinos reiškinių paplitimą Lietuvoje. Nustatyta, kad: 86,3 proc. gydytojų siunčia pacientą pas kitus specialistus ne dėl to, kad to tikrai reikia (būtų patikslinta diagnozė ar gautas naudingas patarimas), bet tik tam, kad apsisaugotų nuo galimo teisinio persekiojimo. 60,7 proc. gydytojų tais pačiais sumetimais skiria nereikalingus papildomus tyrimus. 66,6 proc. vengia rizikingų pacientų, t. y. turinčių sudėtingą ar pavojingą ligą, taip pat žinančių ir siekiančių ginti savo teises. 59,9 proc. vengia atlikti reikalingas, bet rizikingas procedūras 40,3 proc. išrašo nereikalingus vaistus, nes pacientas to reikalauja darydamas gydytojui spaudimą. Tai reiškia, kad tūkstančiai papildomų pacientų eilėse laukia vien tam, kad juos nukreipęs gydytojas galėtų formaliai apsiginti nuo galimų teisinių ir kitokių priekaištų. Dėl šio reiškinio labiausiai nukenčia tie pacientai, kuriems konsultacija ar tyrimas yra iš tikrųjų būtinas. Dėl gynybinės medicinos ypač nukenčia sunkiomis ligomis sergantieji bei pacientai, kurių diagnozė neaiški. Jie negauna reikiamų sveikatos paslaugų vien dėl to, kad jų atveju reikia priimti drąsius, ryžtingus sprendimus. Gynybinė medicina sukelia dar vieną reiškinį – vaistų skyrimą paciento reikalavimu. Daugybė pacientų perka ir vartoja nebūtinus vaistus, tam be reikalo eikvodami savo lėšas. Bereikalingas vaistų (ypač antibiotikų) skyrimas prisideda mažinant gydymo veiksmingumą.