plugins.themes.bootstrap3.article.main668501b355e56

Arvydas Guogis

Santrauka

Straipsnyje pristatoma globalizacijos procesų poveikio socialinei sferai analizė. Globalizacija kuria savo antipodą – glokalizaciją, taip padalindama pasaulio visuomenes į laimėtojus ir pralaimėtojus. Laimėtojai turi balsą ir kalba globalizacijos naudai, pralaimėtojai gi yra tylioji visuomenės dalis. Globalizacijos kontekste toks visuomenės stratifikacijos aiškinimas yra tinkamiausias. Globalizacijos neigiami aspektai pirmiausia pasireiškia tuo, kad atotrūkis tarp šių dviejų grupių nuolatos didėja sukeldamas vis ryškesnę socialinę atskirtį. Šiai atskirčiai įveikti egzistuoja nemažai metodologijų, kurių pagrindinės yra atvirasis koordinavimas, naujoji viešoji vadyba ir naujasis viešasis valdymas. Straipsnyje teigiama, kad naujoji viešoji vadyba diegdama privataus sektoriaus sprendimus viešajame, grįsdama veiklą kiekybinių rodiklių duomenimis ir atsisakydama viešojo intereso prielaidos išnaudojo savo potencialą. Naujasis viešasis valdymas yra tapęs naujosios viešosios vadybos alternatyva ta prasme, kad akcentuoja valdžios atvirumą, skaidrumą, pliuralizmą, demokratiškumą, etiškumą, socialinį teisingumą ir atsakomybę, kovą su korupcija ir aktyvaus vaidmens nevyriausybinėms organizacijoms suteikimą. Tačiau nepaisant teorinio pagrindimo, naujasis viešasis valdymas iki šiol neturi išplėtotų praktinio įgyvendinimo metodų.

plugins.themes.bootstrap3.article.details668501b3579c3

Skyrius
Mokslo straipsnis