Psichikos sveikatos pagalbos po ekstremaliųjų įvykių svarba
plugins.themes.bootstrap3.article.main6767076b3d899
Santrauka
Prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius Europa neišvengiamai patirs labai svarbių gamtinių ir socialinių sukrėtimų, dėl kurių galimi ženklūs visuomenės gerovės, fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai. Todėl svarbu tinkamai tam pasiruošti, ugdant gebėjimą efektyviai prisitaikyti prie greitai kintančių saugumo sąlygų. Dėl geofizinės situacijos pokyčių siektinas tikslas būtų sukurti atsparias visuomenes, kurios gebėtų neutralizuoti bet kokio sukrėtimo poveikį ir laiku atsigauti po jo. Karas, ginkluoti konfliktai, gamtinės bei technologinės katastrofos turi didelę psichologinę ir socialinę įtaką paveiktai populiacijai. Po kiekvieno pavojų sukėlusio įvykio emocinę traumą patiria daug žmonių. Stiprų emocinį sukrėtimą gali patirti ne tik fiziškai dalyvavusios įvykyje ir / ar patyrusios fizines traumas aukos, bet ir jų artimieji ar net tiesiogiai su įvykiu nesusiję asmenys.
Šio straipsnio tikslas – atlikus mokslinės literatūros ir praktinių pavyzdžių analizę, nustatyti ekstremaliojo įvykio poveikio bei rizikos veiksnių įtaką nukentėjusiųjų ir pagalbą teikiančiųjų psichikos sveikatai ir pagrįsti prevencinių priemonių planavimo būtinybę.
Tyrimai rodo, kad vienas dažniausių psichikos sveikatos po ekstremaliojo įvykio sutrikimų yra potrauminio streso sindromas, kurio išsivystymą lemia įvairūs rizikos veiksniai. Tarp jų labai svarbūs yra socialiniai veiksniai. Psichologiniam atsparumui didelę įtaką daro suvokimas, kad susidarius ekstremaliajai situacijai žmonėms visokeriopą pagalbą suteiks ne tik artimieji, bet ir kompetentingos institucijos tinkamai pasirūpins fizinio ir psichologinio komforto atkūrimu. Todėl į ekstremaliųjų situacijų valdymo (ESV) planus turi būti įtrauktos ne tik fizinės pagalbos teikimo priemonės, bet ir numatyti psichosocialiniai aspektai.
Įvertinus tai, kad prognozuojant sudėtinga numatyti galimų ekstremaliųjų situacijų charakteristikas ir padarinius, svarbu, kad ESV planai būtų lankstūs, patikrinti ir nuolatos atnaujinami. Asmenys, kurie dalyvaus veiksmuose atsakant į ekstremaliuosius įvykius, privalo turėti aiškų supratimą apie savo vaidmenį. Planuojant atsako į ekstremaliuosius įvykius priemones, būtina užtikrinti psichikos sveikatos tarnybų prieinamumą ir psichosocialinę paramą nukentėjusioms bendruomenėms, atsižvelgiant į psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymą lemiančius rizikos veiksnius. Todėl tikslinga sudaryti ilgalaikę bendruomenės psichikos sveikatos priežiūros sistemą po ekstremaliųjų įvykių.
Šio straipsnio tikslas – atlikus mokslinės literatūros ir praktinių pavyzdžių analizę, nustatyti ekstremaliojo įvykio poveikio bei rizikos veiksnių įtaką nukentėjusiųjų ir pagalbą teikiančiųjų psichikos sveikatai ir pagrįsti prevencinių priemonių planavimo būtinybę.
Tyrimai rodo, kad vienas dažniausių psichikos sveikatos po ekstremaliojo įvykio sutrikimų yra potrauminio streso sindromas, kurio išsivystymą lemia įvairūs rizikos veiksniai. Tarp jų labai svarbūs yra socialiniai veiksniai. Psichologiniam atsparumui didelę įtaką daro suvokimas, kad susidarius ekstremaliajai situacijai žmonėms visokeriopą pagalbą suteiks ne tik artimieji, bet ir kompetentingos institucijos tinkamai pasirūpins fizinio ir psichologinio komforto atkūrimu. Todėl į ekstremaliųjų situacijų valdymo (ESV) planus turi būti įtrauktos ne tik fizinės pagalbos teikimo priemonės, bet ir numatyti psichosocialiniai aspektai.
Įvertinus tai, kad prognozuojant sudėtinga numatyti galimų ekstremaliųjų situacijų charakteristikas ir padarinius, svarbu, kad ESV planai būtų lankstūs, patikrinti ir nuolatos atnaujinami. Asmenys, kurie dalyvaus veiksmuose atsakant į ekstremaliuosius įvykius, privalo turėti aiškų supratimą apie savo vaidmenį. Planuojant atsako į ekstremaliuosius įvykius priemones, būtina užtikrinti psichikos sveikatos tarnybų prieinamumą ir psichosocialinę paramą nukentėjusioms bendruomenėms, atsižvelgiant į psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymą lemiančius rizikos veiksnius. Todėl tikslinga sudaryti ilgalaikę bendruomenės psichikos sveikatos priežiūros sistemą po ekstremaliųjų įvykių.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6767076b4145f
Skyrius
Mokslo straipsnis
Authors contributing to Health policy and management agree to publish their articles under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported (CC BY 3.0) Licence, allowing third parties to share their work (copy, distribute, transmit) and to adapt it, under the condition that the authors are given credit, and that in the event of reuse or distribution, the terms of this licence are made clear.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
