Netolygus geografinis gydytojų pasiskirstymas: sisteminė kitų šalių patirties apžvalga

Santrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pusė visų pasaulio gyventojų gyvena kaimo vietovėse, tuo tarpu jose dirba mažiau nei ketvirtadalis pasaulio gydytojų. Su šia problema susiduria visos šalys, tačiau tiek problemos mastas, tiek ir bandymai ją spręsti, yra skirtingi. Sisteminė literatūros šaltinių paieška, atrenkant kitose šalyse vykdytas netolygiam gydytojų pasiskistymui spręsti skirtas programas, buvo atlikta pagal šiuos kriterijus: ieškota tik gydytojams skirtas veikiančias programas aprašančių visateksčių straipsnių, paskelbtų 2000-2013 m. anglų kalba, naudojant PubMed duomenų bazės paieškos sistemą. Nustatytus kriterijus atitiko ir į sisteminę apžvalgą buvo įtraukti 18 straipsnių, kuriuose aprašoma 14 gydytojų pritraukimo ir išlaikymo geografiškai nepatraukliose vietovėse programų. Ilgiausiai vykdoma programa buvo pradėta 1963 m. Čilėje, trumpiausiai – nuo 2006 m. Senegale. Daugiausiai, po keturias programas, buvo vykdoma Šiaurės Amerikoje (trys JAV ir viena Kanadoje) ir Azijoje (Filipinuose, Indijoje, Indonezijoje ir Japonijoje), po dvi – Australijoje ir Afrikoje (Pietų Afrikos Respublikoje ir Senegale), po vieną Europoje (Norvegijoje) ir Pietų Amerikoje (Čilėje). Nagrinėtos šių tipų programos: medicinos studentų rengimo darbui geografiškai nepatraukliose vietovėse programos (su stipendija ir įsipareigojimais), medicinos studentų rengimo darbui geografiškai nepatraukliose vietovėse programos (be stipendijos ir įsipareigojimų), į trumpalaikį (fiksuotos trukmės) gydytojų įdarbinimą orientuotos programos, profesinio palaikymo programos ir užsieniečių gydytojų įdarbinimo geografiškai nepatraukliose vietovėse programos. Programos, kuriose taikomos tik finansinės paskatos, dažniausiai pasiteisina, pritraukiant gydytojus į geografiškai nepatrauklias vietoves ir išlaikant juos ten trumpą laikotarpį (2-6 m.). Užsieniečių gydytojų įdarbinimo programos taip pat nėra ilgalaikis sprendimas, kadangi jis veiksmingas iki sutarties galiojimo pabaigos. Medicinos studentų rengimo darbui geografiškai nepatraukliose vietovėse programų (tiek su stipendija ir įsipareigojimais, tiek be jų) rezultatai buvo geresni nei kitų programų. Nors šios programos nepadeda greitai išspręsti gydytojų trūkumo problemos, tačiau jos labai naudingos ilguoju laikotarpiu.