E. sveikatos paslaugų naudotojo portretas Lietuvoje

Santrauka

Įvadas. Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtra išgyveno ne vieną iššūkį ir nesėkmę, kai įdėtos pastangos neatnešė tikėtinų rezultatų, tačiau taip pat reikia pripažinti ir nemenkus proveržius kuriant atskiras jos dalis. Vis dėlto norint kryptingai tobulinti e. sveikatos sistemą ir padidinti gyventojų naudojimąsi e. sveikatos paslaugomis, reikia turėti specifinių žinių apie sistemos trūkumus. Geriausiai veikiančios e. sveikatos prieinamumą
atspindi naudotojai ir jų noras naudotis sukurtomis sistemomis. Naudotojo portretas, kaip detalus naudotojo aprašymas, atskleidžia būdingus tam tikros tikslinės naudotojų grupės bruožus ir leidžia prognozuoti kitų naudotojų elgesį ateityje. Naudotojo portretas yra viena iš pripažintų e. paslaugos tinkamumo gerinimo priemonių.
Tikslas. Straipsnyje pateikto tyrimo tikslas yra nustatyti e. sveikatos paslaugų Lietuvoje naudotojo portretą, išsiaiškinant, kokį e. sveikatos paslaugų naudotojo portretą tenkina dabartinė e. sveikatos sistema Lietuvoje. Metodai ir duomenys. Siekiant nustatyti e. sveikatos paslaugų naudotojo portretą
Lietuvoje, tyrimo metu apklausti gyventojai, kurie žino e. sveikatos paslaugas ir jomis naudojasi Lietuvoje. Tyrimui panaudoti įgyvendinant projektą „E-sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva“ VP1- 3.1-ŠMM-07-K-02-029/2013 atlikto kiekybinio gyventojų apklausos tyrimo empiriniai duomenys. Analizei atlikti taikytas antrinės kiekybinių duomenų analizės metodas. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo paketą „SPSS“ (17 versija), taip pat „WinPepi“ bei „Microsoft Excel 2010“ programas.
Naudojimasis paslaugomis buvo analizuojamas atsižvelgiant į gyventojų socialinius demografinius rodiklius, t. y. lytį, gyvenamąją vietą, amžių, išsilavinimą, užimtumą, šeiminę padėtį bei šeimos dydį ir pajamas. Taip pat atsižvelgta į pacientų naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis dažnį bei tai, kokiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) gyventojai lankosi dažniau – privačiose ar valstybinėse.
Rezultatai. Nustatyti dviejų rūšių sveikatos paslaugų naudotojų portretai: e. sveikatos paslaugų naudotojų portretai bei dažnai sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojančio gyventojo portretas. Galima pastebėti, kad e. sveikatos paslaugų naudotojo ir dažnai sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojančiojo gyventojo portretai yra labai skirtingi. Portretų tyrimai parodė, kad egzistuoja gan objektyvūs socialiniai- demografiniai netolygumai tarp e. sveikatos paslaugų naudotojų, kurie aiškiai rodo netolygumus ir e. sveikatos plėtroje. E. sveikatos paslaugos kokybiškiau veikia dideliuose miestuose, kokybiškesnė interneto prieiga yra pasiekiama didesnių pajamų, aukštesnio išsilavinimo ir jaunesnių gyventojų grupei. Tuo tarpu e. paslaugų poreikis kitoms amžiaus grupėms yra net labiau reikalingas dėl didesnio sveikatos paslaugų poreikio. Tad socialnių-demografinių portretų netolygumų stebėsena leidžia nustatyti e. sveikatos sistemos vystymosi spragas, kurios siūlytinos tobulinti pirmiausia.