Teisinių reikalavimų gydytojui įvykdomumo ribos
plugins.themes.bootstrap3.article.main6767bd61dae39
Santrauka
Uždaviniai, su kuriais susiduria gydytojas savo profesinėje veikloje, yra labai skirtingi pagal savo sudėtingumo lygį: nuo labai paprastų iki labai sudėtingų. Tuo tarpu teisinis gydytojo atsakomybės reglamentavimas labiausiai orientuotas į abstraktų standartinį atvejį, kuris nepasižymi jokiu sudėtingumu. Straipsnis siekia užpildyti šią spragą ir aptaria sudėtingo atvejo gydytojo veikloje ypatumus, reikalavimus, kuriuos jis kelia gydytojui, jų įvykdomumo užtikrinimo kelius ir teisinius mechanizmus.
Sudėtingu vadiname atvejį, kuris kelia gydytojui padidintus intelektualinius, fizinius, psichinius ir kitokius reikalavimus, siekiančius jo galimybių ribas ar viršijančius jas. Svarbi sudėtingo atvejo savybė (skyrium nuo tiesiog sunkaus) yra tai, kad gydytojas neturi aiškių būdų šiems sunkumams įveikti, bet, nepaisant to, išlieka atsakingas už jų įveikimą ir įstatymo reikalavimų įvykdymą.
Nagrinėjant realų sudėtingą atvejį - pacientas , kuriam nustatytas retroorbitalinis/retrobulbarinis tumoras - atskleidžiami esminiai sudėtingo atvejo bruožai ir jo sudėtingumo šaltiniai. Aptariami trys pagrindiniai sudėtingumo šaltiniai.
1. Padidinti reikalavimai gydytojo kvalifikacijai. Gydytojo kvalifikacijos (ypač žinių) lygis, pakankamas įprastu atveju, gali būti visiškai nepakankamas sudėtingu. Pastarasis gali reikalauti žinių, kurių apimtis toli viršija realias gydytojo galimybes. Nagrinėjama, kiek ši problema gali būti išsprendžiama, apginkluojant gydytoją šiuolaikinėmis informacinėmis – diagnostinėmis technologijomis (DiagnosisPRO6, Isabel, Dynamed, UpToDate, DXplain ir kt.). Teisiniu požiūriu nagrinėjama situacija, kai su sudėtingu atveju dirbantis gydytojas nėra aprūpintas minėtomis technologijomis, dėl to teisinga diagnozė nenustatoma ir pacientui padaroma žala.
2. Bendradarbiavimo su kitais specialistais užtikrinimas. Sudėtingas atvejis reikalauja iš gydytojo itin plataus ir tampraus bendradarbiavimo su kitais specialistais. Visi su bendradarbiavimu susieti sprendimai (su kokiais specialistais bendradarbiauti, kokia tvarka nukreipti pas juos pacientą, kokią informaciją apie jį suteikti ir kokios prašyti), reikalauja iš gydytojo žinių, toli išeinančių iš jo specializacijos ribų. Tai sukelia nukreipimo klaidas, pacientų „klajojimo“ efektą, trukdo savalaikei diagnozei. Aptariamos šiuolaikinės organizacinės – informacinės priemonės šiam sunkumui įveikti (MDMT- multi-disciplinary team approach). Tuo pagrindu nagrinėjamos teisinės atsakomybės ir paciento žalos atlyginimo problemos, kylančios tuo atveju, jei dėl minėtų šiuolaikinių priemonių nepanaudojimo sutriko bendradarbiavimas tarp specialistų ir dėl to susirgimas nebuvo savalaikiai diagnozuotas, o pacientui atsirado žala.
3. Ištekliai. Sudėtingas atvejis reikalauja nepalyginus daugiau laiko, pastangų, kitų išteklių, negu paprastas. Dėl to gydytojui turi būti užtikrinta galimybė skirti tokiam atvejui reikiamą laiką ir kitus išteklius. Nagrinėjamos šios problemos sprendimo organizacinės galimybės.
Aptariant visus tris sudėtingumo šaltinius, pagrindžiama mintis, kad šiuolaikinis medicinos mokslas ir praktika disponuoja priemonėmis aukščiau aptartoms neįvykdomumo problemoms spręsti. Aptariamos teisinės šių problemų sprendimo priemonės.
Sudėtingu vadiname atvejį, kuris kelia gydytojui padidintus intelektualinius, fizinius, psichinius ir kitokius reikalavimus, siekiančius jo galimybių ribas ar viršijančius jas. Svarbi sudėtingo atvejo savybė (skyrium nuo tiesiog sunkaus) yra tai, kad gydytojas neturi aiškių būdų šiems sunkumams įveikti, bet, nepaisant to, išlieka atsakingas už jų įveikimą ir įstatymo reikalavimų įvykdymą.
Nagrinėjant realų sudėtingą atvejį - pacientas , kuriam nustatytas retroorbitalinis/retrobulbarinis tumoras - atskleidžiami esminiai sudėtingo atvejo bruožai ir jo sudėtingumo šaltiniai. Aptariami trys pagrindiniai sudėtingumo šaltiniai.
1. Padidinti reikalavimai gydytojo kvalifikacijai. Gydytojo kvalifikacijos (ypač žinių) lygis, pakankamas įprastu atveju, gali būti visiškai nepakankamas sudėtingu. Pastarasis gali reikalauti žinių, kurių apimtis toli viršija realias gydytojo galimybes. Nagrinėjama, kiek ši problema gali būti išsprendžiama, apginkluojant gydytoją šiuolaikinėmis informacinėmis – diagnostinėmis technologijomis (DiagnosisPRO6, Isabel, Dynamed, UpToDate, DXplain ir kt.). Teisiniu požiūriu nagrinėjama situacija, kai su sudėtingu atveju dirbantis gydytojas nėra aprūpintas minėtomis technologijomis, dėl to teisinga diagnozė nenustatoma ir pacientui padaroma žala.
2. Bendradarbiavimo su kitais specialistais užtikrinimas. Sudėtingas atvejis reikalauja iš gydytojo itin plataus ir tampraus bendradarbiavimo su kitais specialistais. Visi su bendradarbiavimu susieti sprendimai (su kokiais specialistais bendradarbiauti, kokia tvarka nukreipti pas juos pacientą, kokią informaciją apie jį suteikti ir kokios prašyti), reikalauja iš gydytojo žinių, toli išeinančių iš jo specializacijos ribų. Tai sukelia nukreipimo klaidas, pacientų „klajojimo“ efektą, trukdo savalaikei diagnozei. Aptariamos šiuolaikinės organizacinės – informacinės priemonės šiam sunkumui įveikti (MDMT- multi-disciplinary team approach). Tuo pagrindu nagrinėjamos teisinės atsakomybės ir paciento žalos atlyginimo problemos, kylančios tuo atveju, jei dėl minėtų šiuolaikinių priemonių nepanaudojimo sutriko bendradarbiavimas tarp specialistų ir dėl to susirgimas nebuvo savalaikiai diagnozuotas, o pacientui atsirado žala.
3. Ištekliai. Sudėtingas atvejis reikalauja nepalyginus daugiau laiko, pastangų, kitų išteklių, negu paprastas. Dėl to gydytojui turi būti užtikrinta galimybė skirti tokiam atvejui reikiamą laiką ir kitus išteklius. Nagrinėjamos šios problemos sprendimo organizacinės galimybės.
Aptariant visus tris sudėtingumo šaltinius, pagrindžiama mintis, kad šiuolaikinis medicinos mokslas ir praktika disponuoja priemonėmis aukščiau aptartoms neįvykdomumo problemoms spręsti. Aptariamos teisinės šių problemų sprendimo priemonės.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6767bd61dfe50
Skyrius
Mokslo straipsnis
Authors contributing to Health policy and management agree to publish their articles under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported (CC BY 3.0) Licence, allowing third parties to share their work (copy, distribute, transmit) and to adapt it, under the condition that the authors are given credit, and that in the event of reuse or distribution, the terms of this licence are made clear.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
