plugins.themes.bootstrap3.article.main6767b465477f4

Gabrielė Kildonavičiūtė Vilma Morkūnienė Edmundas Kaduševičius

Santrauka

Tyrimo tikslas – skatinti racionalią mažos molekulinės masės heparinų vartojimo politiką, remiantis farmakoekonominių ir farmakoepidemiologinių tyrimų duomenimis. Metodai – darbas atliktas panaudojant vaistų suvartojimo tarptautinę PSO ATC/DDD metodiką, farmakoekonominį kaštų mažinimo metodą bei perspektyvinį biomedicininį stebėjimo tyrimą. Rezultatai – Heparinų suvartojimas Lietuvoje didėjo nuo 40,12 ADD / 1000 lovadienių 2003 m. iki 309,60 ADD / 1000 lovadienių 2011 m. Bendri heparinų kaštai Lietuvoje didėjo nuo 1088 tūkst. LTL 2003 m. iki 10284 tūkst. LTL 2011 m. Pasirenkant referentine kaina žemiausią vienos Dalteparino apibrėžtos dienos dozės (ADD) kainą (2,75 LTL), kasmet būtų galima racionaliau panaudoti 3218–4679 tūkst. LTL (2008 – 2011 m. duomenys), t. y. heparinų kaštai sumažėtų apie 60%. Tik nedidelei dalei ligonių heparinų efektyvumo ir saugumo monitoringas atitiko tarptautines rekomendacijas. Saugumo laboratorinių tyrimų rezultatai buvo stebimi tik 39,23% visų atveju (n = 133) prieš skiriant heparinus ir 53,98% visų atveju (n = 183) gydymo metu. Išvados – Heparinų suvartojimas ir kaštai Lietuvoje reikšmingai didėjo, tai rodo, jog būtina taikyti farmakoekonominį modelį išlaidoms reguliuoti. Heparinų efektyvumo ir saugumo monitoravimas tik maža apimtimi atitinka tarptautines rekomendacijas, todėl nacionalinės gydymo rekomendacijos ir gydymo auditas turėtų būti prioritetiniai siekiniai skatinant racionalų heparinų vartojimą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6767b4654b934

Skyrius
Mokslo straipsnis