##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Vytautas Šlapkauskas

Abstract

Viešojo saugumo politikos sėkmę lemia ne tik atitinkamų sričių pareigūnų kompetencija, bet ir pagrįstai parengtas strateginis viešojo saugumo priemonių planas ir jo įgyvendinimas. Toks planas turi būti rengiamas nuolatos nagrinėjant viešojo saugumo priemonių taikymo kontekstą - socialinio gyvenimo būklę bei jos raidos tendencijas. Todėl straipsnyje nagrinėjama socialinio gyvenimo būklės ir raidos tendencijų tyrimo metodologijos gairės. Socialinio gyvenimo paradigma - tai visuma teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiantis galima atskleisti visuomenės socialumo bruožus, jos vertybinę būklę ir besiklostančias raidos tendencijas.

Pagrindinis dėmesys skiriamas atskleisti pagrindines socialinio gyvenimo idėjas, kurių sąveika atlieka metodologinį vaidmenį nagrinėjant konkrečios visuomenės socialinio gyvenimo būklę. Jų pagrindu išskiriamos trys socialinio gyvenimo paradigmos - uždaroji, atviroji ir kiauroji visuomenė. Taikant šią metodologiją atskleidžiami Lietuvos visuomenės socialinio gyvenimo būklės raidos bruožai. Perėjimo iš sovietizuotos uždarosios visuomenės būklės į klasikinę atvirąją visuomenę procese susiformavo koliažinė visuomenė, kuriai būdingi savita uždarosios ir atvirosios visuomenės bruožių pynė. Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu ryškėja naujos socialinio gyvenimo paradigmos - kiaurosios visuomenės formavimosi tendencija.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles