##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Erika Matulionytė - Jarašūnė

Abstract

Saugumo politika skirtingais laikotarpiais buvo vertinama skirtingai. Pradžioje saugumas buvo suprantamas kaip karinis, tačiau vystantis visuomenei saugumo grėsmių ratas plėtėsi. Dar vienas svarbus aspektas – grėsmės saugumui neretai pereina iš valstybės lygmens į regioninį bei tarptautinį. Labai dažnai avarijos dideliuose objektuose (pvz. atominėje elektrinėje) paliečia ne vienos šalies interesus, o keleto, be to, yra globalių problemų, tokių kaip klimato kaita, kurių sprendimui reikalingos tarptautinės bendruomenės pastangos. Šie procesai sąlygojo poreikį išskirti ekologinio saugumo sektorių. Ekologinio saugumo problemų sprendimui valstybės suformuoja atitinkamą politiką, be to, dauguma valstybių renkasi didesnio saugumo lygio užtikrinimą prisijungiant prie regioninių ir tarptautinių susitarimų. Pats ekologinio saugumo objektas plečiasi ir apima vis daugiau sektorių, ne vien tik aplinkos apsaugos, bet sutinkami ir kiti (pvz. kriminaliai klausimai). Straipsnyje aptarta ekologinio saugumo raida ir reguliavimo ypatumai nacionalinio saugumo kontekste, apžvelgtos Lietuvos ekologinio saugumo teisinio reglamentavimo gairės.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles