##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Jolanta Solnyškinienė Rūta Adamonienė

Abstract

Migracija tampa vis sudėtingesne problema socialiniu, kultūriniu, politiniu, religiniu ir ekonominiu požiūriu. Labiausiai tarptautinę migraciją lemia auganti ekonominė integracija, kintantys demografiniai rodikliai, lyčių lygybė, auganti technologinė pažanga, migracijos politikų bei standartų suvienodinimas tarp šalių ir kita. Ypač prieštaringai yra vertinama emigracija. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų emigracijos mastai tokie dideli, kad tiesiogiai lemia struktūrinius visuomenės pokyčius ir daro įtaką socialinei, kultūrinei, politinei sferoms. Migracijos sukeliami teigiami padariniai, tokie kaip nedarbo sumažėjimas, įgyjama užsienio patirtis, nenusveria emigracijos sąlygotų problemų. Dauguma emigrantų – jauni žmonės, dėl to susidaro demografinės struktūros disproporcijos, o kai kuriuose ekonomikos sektoriuose stinga darbo jėgos, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Labai svarbu nustatyti migraciją sąlygojančius veiksnius ir taikyti tinkamas viešosios politikos priemones. Straipsnyje anlizuojamos Lietuvos gyventojų migracijos priežastys, atlikus mokslo šaltinių, statistinių duomenų ir empirinius tyrimus, nustatyti migracijos procesus formuojantys veiksniai. Atlikti empiriniai tyrimai patvirtino daugelio tyrėjų išvadą apie tai, kad migracijos procesams itin reikšmingi yra ekonomiai veiksniai. Nustatyta, kad imigracijos procesams didžiausią įtaką turi disponuojamos metinės pajamos ir vidutinis darbo užmokestis šalyje. Pateikti siūlymai išryškėjusių problemų sprendimui. 

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles