##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Santa Klimavičiūtė https://orcid.org/0009-0002-0709-9771 Erika Matulionytė-Jarašūnė https://orcid.org/0000-0003-2087-2028

Abstract

Atliekų apimčių augimas yra glaudžiai susiję su žmonių populiacijos augimu ir didėjančiu išsivystymo lygiu, kurio šalutinis produktas yra didėjančios atliekos. Nebūtų teisinga teigti, kad nėra galimybių efektyviai tvarkyti atliekas, tačiau tai susiję su papildomomis išlaidomis, kurios pakelia prekių ar paslaugų kainą. Pasaulyje sparčiai plinta ir visuomenės pripažinimo sulaukia zero waste ideologija ir iniciatyvos, susijusius su atsakinga gamyba ir vartojimu, rūšiavimu bei perdirbimu. Zero waste tai nulinė atliekų kultūra, kurios esminis tikslas - „nulis atliekų“ buityje principas, apimantis ne tik tinkamą atliekų rūšiavimą, mažinimą, bet tuo pat ir skatinantis kitaip pažvelgti į vartojimą. Svarbiausia priemonė atliekų paruošimo pakartotinio naudojimo procese yra susidariusių atliekų rūšiavimas. Norint sėkmingai įgyvendinti zero waste tikslus, sprendimai turi būti priimami visais lygiais, pradedant nuo tarptautinės bendruomenės susitarimų, valstybių politikos formavimo ir baigiant kiekvienu vartotoju, kuris būdamas sąmoningas, savo kasdieniniame gyvenime priiminės atsakingus sprendimus, užtikrinančius aplinkai draugiškiausius pasirinkimus. Atliekų tvarkymas atliekamas atsižvelgiant į atliekų tvarkymo prioritetus bei esamus aplinkosauginius reikalavimus. Valstybių atliekų tvarkymo politikos kryptys pasirenkamos pagal valstybės siekiamus tikslus, tai gali būti sąlygota labiausiai pageidautinu sprendimu -prevencija arba mažiausiai pageidaujamu - šalinimas sąvartynuose. Atliekų tvarkymo srities teisės aktai įpareigoja atliekas tvarkyti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Tvarkant atliekas skatinama laikytis atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetų, kurie skirstomi į atliekų tvarkymo hierarchijas 3R, 5R, 7R, 8,0R. Dažniausiai sutinkami 5R pagrindiniai principai: atsakingas vartojimas, atliekų kiekio mažinimas (prevencija), pakartotinis atliekų panaudojimas, atliekų perdirbimas, panaudojimas energijai gauti, atliekų šalinimas sąvartynuose. Vartotojas, kuris supranta darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos tikslus yra pakankamai sąmoningas rinktis prekes ar paslaugas, kurios yra labiau tausojančios aplinką, be to, jis supranta kiek yra svarbus atliekų tvarkymas ir valdymas. Lietuvoje tekstilės atliekos tvarkomos bendrai komunalinių atliekų srauto tendencijomis ir daugiausiai yra šalinamos sąvartyne arba deginamos, kas neatitinka 5R pagrindinių atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetų principų. Reikia pripažinti, kad dėvėtos tekstilės surinkimo lygis yra tik 13 proc. viso Lietuvoje parduoto kiekio kas parodo, kad nepakankamai dėmesio yra skiriama tekstilės atliekų tvarkymo reguliavimui. Vertinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje nustatyta, kad vis dar nepakankamas dėmesys skiriamas tekstilės atliekų tvarkymui. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad Lietuva tekstilės atliekų tvarkyme imasi ryžtingų sprendimų ir bus siekiama iškeltų tikslų, kurie bus plačiau analizuojami straipsnyje.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles