TARPTAUTINĖS EMIGRACIJOS VEIKSNIAI ŠIAURĖS IR RYTŲ EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE

Abstract

Autoriai tirdami tarptautinę emigraciją yra išskyrę ne vieną veiksnių grupę: ekonominiai, politiniai, socialiniai, kultūriniai, aplinkosauginiai ir kt. Šie veiksniai sukelia tiek teigiamus, tiek neigiamus padarinius nepaisant, ar tai yra šalis, į kurią emigruojama, ar šalis, iš kurios emigruojama. Galima daryti prielaidą, jog skirtingose šalyse bei regionuose emigracijai įtaką daryti gali tiek panašūs, tiek visiškai skirtingi veiksniai. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti tarptautinei emigracijai įtaką darančius veiksnius Šiaurės ir Rytų Europos Sąjungos šalyse. Straipsnyje atliekama mokslinės literatūros analizė, kurioje analizuojamos tokios migracijos teorijos kaip: neoklasikinė migracijos teorija, naujoji ekonominės migracijos teorija, dviejų darbo rinkų migracijos teorija, pasaulio sistemų teorija, migracijos tinklo teorija. Išnagrinėjus migracijos teorijas išskirti pagrindiniai teoriniai veiksniai, kurie gali daryti įtaką emigracijos srautams – darbo užmokesčio skirtumai, nedarbo lygis, skurdo lygis, pajamų nelygybė, socialinės garantijos, užimtumo lygis, tiesioginės užsienio investicijos, vartotojų kainų indeksas, pragyvenimui liekanti pajamų dalis. Išsigryninus šiuos veiksnius buvo analizuojami kitų tyrėjų empiriniai tyrimai norint pagrįsti iš teorijos išskirtų veiksnių tinkamumą tyrimui bei taip pat kiekvienam veiksniui priskirti atitinkamą ekonominį rodiklį. Analizei buvo išskirti šie rodikliai: jaunimo, su didesniu nei vidurinis išsilavinimas, bedarbių skaičius, vidutinis metinis darbo užmokestis dviejų asmenų šeimai be vaikų, kai abu žmonės dirbantys, nedarbo spąstai, užimtumo lygis, socialinių išmokų dalis nuo BVP, senatvės pensijų dalis nuo BVP, valstybės išlaidų aukštajam mokslui dalis nuo BVP, ekonominės laisvės indeksas, GINI koeficientas, namų ūkio perpildymo lygis jaunimu, nedarbo lygis. Norint išanalizuoti emigracijos skirtumus bei palyginti situaciją tarp skirtingų šalių buvo atliekama emigrantų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, dinamikos analizė. Atlikus dinamikos analizę ir turint ekonominius rodiklius buvo atliekama koreliacinė analizė norint nustatyti, ar egzistuoja koreliacinis ryšys tarp emigracijos srautų bei pasirinktų ekonominių rodiklių. Atlikus koreliacinę analizę ir išskyrus rodiklius, kurie turi statistinį reikšmingumą, sudaryti daugialypės regresijos modeliai. Kiekvienam nagrinėjamam Europos Sąjungos regionui (Šiaurės, Rytų ir Baltijos) sumodeliuoti po atitinkamą daugialypės regresijos modelį. Modeliai buvo sudaryti iš tokių nepriklausomųjų kintamųjų: nedarbo spąstai, namų ūkio perpildymo lygis jaunimu, ekonominės laisvės indekso, užimtumo lygio, jaunimo bedarbių skaičiaus, senatvės pensijų dalies nuo BVP bei socialinių išmokų dalies nuo BVP. Visų modelių reikšmingumas didesnis nei 60 proc., jie atitiko duomenų normalumo, autokoreliacijos, heteroskedastiškumo bei multikolinearumo reikalavimus, todėl šie modeliai yra reikšminiai.