##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Birutė Pranevičienė https://orcid.org/0000-0001-7122-6005 Aistė Vieraitytė https://orcid.org/0000-0002-8879-1868

Abstract

Straipsnyje analizuojama žiauraus elgesio su gyvūnais samprata bei gyvūnų teisių apsaugos problematika. Lietuvoje jau keletą metų iš eilės registruojama nuo 50 iki 100 įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat virš 100 administracinių nusižengimų, susijusių su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (į šį skaičių patenka ir bylos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais). Tiek oficialūs statistiniai duomenys, tiek žiniasklaidos ir gyvūnų gerovės organizacijų viešinami žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai leidžia daryti prielaidą, kad žiaurus elgesys su gyvūnais yra itin aktuali problema.

Problemiška šioje srityje yra tai, kad žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo sąvokos yra labai plačios, o Lietuvos Respublikos įstatymai nepateikia šių sąvokų definicijų, tačiau pateikia sąrašą veiksmų, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu. Straipsnyje taip pat diskutuojama dėl įstatymuose įtvirtintų veiksmų, nelaikytinų žiauriu elgesiu, sąrašo, prieinama išvados, kad tiek skirtingose visuomenėse, tiek ir toje pačioje visuomenėje egzistuoja prieštaringos nuomonės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, todėl žiauraus elgesio su gyvūnais samprata yra kultūriškai determinuota ir nuolat kintanti.

Straipsnyje pristatoma teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais taikymo praktikos bei lyginamoji teisinio reguliavimo, nustatančio atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, analizė.


 

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles