##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Darius Amilevičius

Abstract

Retorika – tai mokslas ir menas kaip žmogaus elgseną įtakoti žodžiu. Pagrindinės poveikio kategorijos – įtikinimas ir retorinė persvazija, kuri yra efektyvi fizinės jėgos alternatyva. XX a. atgimusi retorika, be kitų sričių, sėkmingai įsitvirtino politikos, teisės ir marketingo srityse. Taikomasis naujosios retorikos potencialas, naujas požiūris į argumentaciją ir ypatingas dėmesys oratoriaus asmenybės brandai leidžia ieškoti naujų jos efektyvaus panaudojimo sričių. Viešosios ir policijos pareigūnų nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad viešosios tvarkos apsaugos lygis Lietuvoje nepakankamas, būtina skirti didesnį dėmesį policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimui ir jų įvaizdžio formavimui.

Šio tyrimo tikslas – ištirti retorikos taikymo tinkamumą ir galimą teorinę naudą viešosios tvarkos apsaugos ir policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo srityse.

Atlikus tyrimą nustatyta:
1. Taikomoji retorika – nėra disciplina, mokinanti vien kalbėti. Tai metodologinis principas, prieitis, padedanti suvokti situaciją ir adekvačiai reaguoti.
2. Policijos pareigūno veiksmai retorinėmis priemonėmis apsaugoti viešąją tvarką gali būti priskiriami bendrinei apeliacinių (įtikinimo) viešųjų kalbų rūšiai, pagal požymius artimi tematinei politinių kalbų grupei ir turi sąlyčio taškų su juridine retorika.
3. Specialioji retorika policijos pareigūnams gali suteikti iš ekonominio taško pigią, bet demokratišką ir veiksmingą priemonę, kuri efektyviai pasitarnautų gerinant policijos pareigūno įvaizdį visuomenės akyse, didinant jų komunikacinę kvalifikaciją ir tobulinant viešosios tvarkos apsaugą.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles