##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Giedrė Paurienė

Abstract

Mokantis profesinės užsienio kalbos neįmanoma visko išmokti studijų metu universitete. Svarbu ir būtina parengti besimokančiuosius autonominiam mokymuisi, mokymuisi, trunkančiam visą gyvenimą. Tokiu būdu mokymas, kaip mokytis užsienio kalbos, tampa reikšmingu, o užsienio kalbos mokymosi strategijoms, ypač žodyno mokymosi strategijoms, tenka pagrindinis vaidmuo. Paprastai žodyną plečiame skaitydami, pokalbių metu, žiūrėdami televiziją, kai sutinkame naujus žodžius ir atpažįstame jau žinomus. Įvairios kalbinės situacijos suteikia daug progų plėsti žodyną, tačiau tai duoda naudos tik tuomet, jeigu besimokantysis sugeba pasinaudoti kontekstu. Mokymas kaip mokytis naujus žodžius tolygiai svarbus kaip ir užsienio kalbos žodžių mokymas. Sisteminis užsienio kalbos žodyno mokymosi strategijų perteikimas užsiėmimo metu galbūt net svarbesnis už užsienio kalbos žodžių mokymą, nes besimokantieji turi įsisavinti naujus per užsienio kalbos užsiėmimą pateiktus žodžius. Jei besimokantysis nežino, kurias žodyno mokymosi strategijos kada ir kaip efektyviai panaudoti, dažniausiai „kala― naujus žodžius mechaniškai pavieniui, be konteksto.

Šio straipsnio tikslas išsiaiškinti, kaip mokomasi naujų profesinės užsienio kalbos žodžių, aptarti besimokančiųjų naudojamas profesinio užsienio kalbos žodyno mokymosi strategijas ir nustatyti, ar jie naudoja šiuolaikines, užsienio kalbos didaktikų rekomenduojamas, mokymosi strategijas. Empirinėje dalyje analizuojami apklausos rezultatai, kaip dažnai naudojamos profesinės užsienio kalbos žodyno mokymosi strategijos. Anoniminėje apklausoje dalyvavo 58 MRU Viešojo saugumo fakulteto studentai, besimokantys vokiečių kalbos.

Atsižvelgiant į gautus rezultatus, galime teigti, kad besimokantieji mokosi žodžius mechaniškai, radę nežinomą žodį, skuba naudotis žodynu, o ne bando suvokti jo prasmę iš konteksto. Tokiu būdu profesinio žodyno mokymasis vyksta nenaudojant veiklos kompetencijos, o tai sukelia sunkumų laisvoje produktyvinėje veikloje, pvz. klausant arba skaitant norima suprasti kiekvieną žodį. Reproduktyvinė veikla, pvz., kai reikia į tekstą įrašyti trūkstamus žodžius, besimokantiesiems sekasi geriau, bet aktyvus žodžių panaudojimas kalboje nevyksta. Profesinės užsienio kalbos žodynas turi būti naudojamas komunikaciniame kontekste, o ne likti tik kaip leksikos kompetencija, nes žodyno mokymasis nėra tik žodžių kaupimas.

Vokiečių kalbos besimokantiesiems, kurie mažiau ar daugiau sąmoningai teikia pirmenybę neefektyvioms profesinės užsienio kalbos žodyno mokymosi strategijoms, reikia suteikti galimybę išbandyti naujas žodyno mokymosi strategijas, leisti užsiėmimo metu paeksperimentuoti su naujais žodžiais, t.y. naujus žodžius sugrupuoti, sudaryti žodžių junginius, bandyti atspėti žodžių reikšmes, panaudoti juos komunikacijoje.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles