##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Aušra Janušauskaitė

Abstract

Nagrinėjama tema ypač aktuali jaunai demokratinei teisinei valstybei. Pastaruoju metu vis daugiau asmenų kreipiasi teisinės pagalbos į kvalifikuotus teisininkus – advokatus, notarus, prokurorus ir pan., kuriems vis daugiau ir įvairesnių šalies gyventojų problemų tenka spręsti. Todėl yra didesnė tikimybė, kad profesionalūs teisininkai savo veikloje gali neišvengti klaidų, o tik savalaikis ir visapusiškas klaidų suvokimas leidžia jų išvengti ateityje. Atsakomybė – tai pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas, tai pagrindinis teisės taikymo ir teisingumo įgyvendinimo įrankis ir teisinės sistemos demokratiškumo matas. Sąvoka atsakomybė dažniausia vartojama, kai kalbama apie teisinių reikalavimų paisymą, teisinę normą. Atsakingumo samprata – pamatinė etikos ir teisės kategorija. Neabejotina, kad profesinės atsakomybės taikymo ypatumų tinkamas supratimas turės ypatingai svarbia reikšmę visuomenėje, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus dėl teisininkų nekvalifikuotumo. Teisininko darbas apibrėžiamas kaip ypatinga profesija, reikalaujanti ne tik atitinkamo išsilavinimo, bet ir specifinių įgūdžių ir nepriekaištingų moralinių ir komunikacinių asmens savybių. Kompetencija yra tai, kad teisininkas turi gebėti profesionaliai ir racionaliai spręsti įvairaus pobūdžio teisines problemas savo praktinėje veikloje. Teisininko kompetencija siejama su gera kvalifikacija ir profesiniu meistriškumu. Savo veikloje teisininkas turi vadovautis tokiomis asmens savybėmis kaip kompetentingumas, atsakingumas, teisingumas, objektyvumas, ryžtingumas, atkaklumas, geranoriškumas, savarankiškumas, sąžiningumas, tolerantiškumas, korektiškumas, kurios apsprendžia jų profesinį tinkamumą.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles