##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Antanas Janušauskas

Abstract

Paskutiniaisiais dešimtmečiais stebimi gyvensenos pokyčiai, susiję su industrializacija, urbanizacija ir ekonomikos vystymusi, turi neigiamą poveikį daugelio ligų epidemiologijai. Daugumoje išsivysčiusių šalių pagrindinės gyventojų sveikatos problemos susijusios su nejudriu gyvenimo būdu, nesveika mityba, padidėjusio rūkymo ir alkoholio vartojimu. Taip pat pastebima, kad dažna problema yra ankstyvos mirtys nuo išeminės širdies ligos, insulto, nutukimo, cukrinio diabeto, hipertenzijos ar kai kurių onkologinių susirgimų. Kovojant su šiomis tendencijomis, svarbu, kad vyriausybės ir vietinių bendruomenių lygmenyje būtų priimami įvairūs sprendimai, įtraukiant tiek viešąsias, tiek privačiąsias organizacijas. Žinoma, kad gyvensenos veiksniai turi pastebimą įtaką asmens sveikatai, sveikatos sutrikimų išeitims bei sveikatos priežiūrai skiriamoms išlaidoms. Gyvenimo kokybės (GK) terminas su sveikata buvo pradėtas sieti po 1948 m., kada Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pateikė svarbią konceptualią reikšmę iki šiol turintį sveikatos apibrėžimą: „Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas“. Lietuvoje gyventojų GK tyrimai pradėti tik antroje paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pusėje.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles