##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Violeta Vasiliauskienė

Abstract

Straipsnyje analizuojama tikslinio nužudymo praktika, tai yra, tokia praktika, kai tarptautinės teisės subjektas naudoja mirtiną jėgą, siekdamas tikslingai, iš anksto numačius nužudyti konkrečius asmenis, kurie nėra į juos besitaikančių asmenų sulaikyti. Straipsnyje įvertinamas šios praktikos naudojimas tarptautinio arba netarptautinio ginkluoto konflikto metu, tiriant, ar tokios praktikos panaudojimas neprieštarauja tarptautinėje humanitarinėje teisėje įtvirtintiems atskyrimo, nereikalingos žalos draudimo ir proporcingumo principams. Atskyrimo principo prasme būtina užtikrinti, jog bus taikomasi į asmenis, kurie aktyviai dalyvauja ginkluotame konflikte – tai yra, kombatantus arba asmenis, atliekančius nuolatinę kovos funkciją. Proporcingumo principas reikalauja, jog visada turi būti siekiama išvengti žalos civiliams asmenims ir objektams, taigi ir tikslinio nužudymo praktikos vykdymo metu to turi būti siekiama.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles