##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Birutė Pranevičienė

Abstract

Straipsnyje pristatoma konstitucinio lygiateisiškumo principo samprata, atskleidžiamas šios sampratos turinys, analizuojami tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, susiję su lygiateisiškumo įtvirtinimu ir diskriminacijos draudimu. Lygiateisiškumas yra universalus principas, įtvirtintas ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio valstybių konstitucijose bei tarptautiniuose teisės aktuose. Lygiateisiškumas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Be to, lygiateisiškumo principas taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Tais atvejais, kuomet asmenys susiduria su diskriminacija – t.y. skirtingu asmenų ar situacijų vertinimu, kai tarp jų skirtumo nėra, arba vienodu situacijų vertinimu, kurios faktiškai yra skirtingos, tenka pripažinti lygiateisiškumo principo pažeidimą. Demokratinėse valstybėse siekiama užtikrinti diskriminacijos eliminavimą ir efektyvų žmonių, patiriančių lygiateisiškumo pažeidimų teisių užtikrinimą. Pagrindinį vaidmenį žmogaus teisių gynimo sistemoje tradiciškai atlieka teismai. Taip pat Lietuvoje šioje srityje iškylančių žmogaus teisių pažeidimų gynimui yra įkurta specializuota ombudsmeno institucija – Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga. Straipsnyje pristatomos lygiateisiškumo teisinės apsaugos galimybės Lietuvoje, Lygių galimybių ombudsmeno veiklos teisiniai pagrindai ir įgaliojimai.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles