##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Jonas Jonušas

Abstract

Analizuojant iš tarpkultūrinės komunikacijos prielaidų išplaukiančius tam tikrus paprotinės teisės niuansus, remiamasi pagrindiniu šaltiniu A. Antonovičiaus monografija Baltarusiški tekstai, užrašyti arabiškais rašmenimis, ir jų grafinė ortografinė sistema, pasitelkiant kalbininkų, sociologų, kultūros istorikų nuomonę ir įvairių reiškinių interpretaciją. Kadangi į aptariamąjį lauką patenka net kelių panašią istorinę patirtį turinčių kalbų – baltarusių ir lenkų – komunikavimo aspektai, juos galima vertinti nevienodai: viena vertus, jie neabejotinai pozityvūs, amžių sandūroje praplėtę Lietuvos kultūrinį horizontą, praturtinę kalbiniu požiūriu ir net literatūrinių įvaizdžių prasme tautinę tapatybę; kita vertus, dėl nepalankių politinių ar istorinių aplinkybių, nepakankamai ištirti ar išvis nežinomi, netapę istorikų analizės objektu.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles