##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Neringa Šalčiuvienė

Abstract

Straipsnyje analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306(2) straipsnio, reglamentuojančio baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme prielaidos, lūkesčiai bei galimi šio baudžiamojo kodekso straipsnio taikymo probleminiai aspektai. Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo siekį įtvirtinti atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, svarstomas klausimas, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3062 straipsnio taikymas atitinka kertinio baudžiamosios teisės principo, ultima ratio, turinį, taip pat, ar nėra kitų teisinių būdų užkardyti transporto priemonių ridos klastojimą. Be to, detaliau analizuojant nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306(2) straipsnyje, sudėties požymius, taip pat kyla diskusinis klausimas dėl įstatymų leidėjo numatytų veikos sudėties požymių aiškumo patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už šią nusikalstamą veiką. Kadangi dėl tokio transporto priemonės ridos klastojimo teisinio reguliavimo įtvirtinimo naujumo susiformavusios teisminės praktikos nėra, todėl sisteminės analizės su kitomis panašiomis teisinės atsakomybės formomis būdu straipsnyje bandomos identifikuoti būsimos šio straipsnio praktinio taikymo problemos. Straipsnyje pateikiami galimi baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės odometro objektyvių parodymų nuslėpimą reglamentavimo tobulinimo pasiūlymai.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles