##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Laurynas Pakštaitis Žaneta Navickienė

Abstract

Demokratinėje žmogiškųjų išteklių kūrimo strategijoje profesionalumas neatsiejamas nuo kokybiško rezultato siekio. Įvardintas kaip personalo veiklos vienu iš pagrindinių principų, jis tikslingai tampa šiuolaikinės efektyvios veiklos indikatoriumi bet kurioje sferoje. Todėl labai svarbu įvertinti, kaip profesionalumo kategorija konstruojama ir savo turiniu atspindima konkrečioje profesijoje – mūsų tyrimo pavyzdžiu – advokato profesijoje, tarnaujančioje žmogui, visuomenės gerovei.

Straipsnyje analizuojamos advokato profesionalumo dimensijos visuomenės gerovės kūrimo kontekste. Analizuojant profesionalumo terminą, akivaizdu, jog jis savo turinio prasme neapribojamas vien tik profesine kvalifikacija ir kompetencija, tačiau apima ir vidinius elgesio, pasaulėžiūros, vertybinius aspektus. Todėl pagrįstai teigiama, jog advokato profesionalumo turinį galėtų sudaryti trys pagrindinės dimensijos: šiam subjektui keliami formalieji kvalifikaciniai reikalavimai, tolimesnis nuolatinis kompetencijos tobulinimas ir vertybinės etinės nuostatos – profesinės etikos aspektai. Šių trijų dimensijų visuma ir sudaro advokato profesionalumo apibrėžtį.

Straipsnį sudaro trys tarpusavyje susijusios dalys. Pirmoje dalyje diskutuojamas advokatui keliamų formaliųjų reikalavimų turinys. Antrojoje dalyje analizuojama etinių vertybinių nuostatų svarba advokato veikloje. Trečiojoje dalyje keliamas klausimas, kokie svertai užtikrintų advokato nuolatinį kompetencijos tobulinimą. Visuminis požiūris į advokato profesionalumo komponentus leidžia pateikti siūlymus, kaip ateityje galėtų būti ugdytinas advokato profesionalumas, numatyti ugdymo galimybes (perspektyvas).

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles