##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Žaneta Navickienė

Abstract

Šiame straipsnyje analizuojama Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos vidaus saugumo srityje, kurią gauna Lietuvos teisėsaugos institucijos, paskirstymo tvarka ir efektyvaus mechanizmo sukūrimo galimybės. Šiuo metu Vidaus saugumo srityje 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje identifikuojamos šios svarbiausios sritys: sienos ir vizos; nusikaltimų prevencija ir kova su jais; rizikos ir krizių valdymas; specialioji tranzito schema. 2014 m. buvo apsispręsta sukurti veiksmingesnę ES finansinės paramos sistemą, kuri teiktų daugiau pridėtinės vertės tiems vidaus saugumo tikslams, kurių būtų siekiama ir atskiromis ES programomis, numatytomis kiekvienos valstybės narės. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariamos bendrosios ES finansinės paramos paskirstymo nuostatos. Antrojoje dalyje atlikto interviu gautų duomenų pagrindu analizuojamas ES finansinės paramos vidaus saugumo srityje paskirstymo mechanizmas ir pateikiamos įžvalgos dėl šio mechanizmo tobulinimo. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog paskirstant ES finansinę paramą, laikomasi tam tikrų principinių nuostatų, koreliuojančių su ES teisės aktais. Tačiau nacionaliniu lygmeniu (tiek Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM), tiek šios institucijos pavaldžiose įstaigose) būtina tikslinti ES finansinės paramos paskirstymo/administravimo mechanizmą. Siekiant efektyvesnio sisteminio tokios paramos paskirstymo mechanizmo, straipsnyje diskutuojama dėl konkrečių siūlymų įgyvendinimo.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles