##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Viačeslav Čigrin

Abstract

Šaudmens efektyvumas arba stabdomoji kulkos galia - kulkos charakteristika, kuri lemia priešininko gebėjimą vykdyti priešiškus veiksmus po to, kai į ji pataikė kulka (medžioklėje – žvėries gebėjimas atakuoti arba judėti). Didelė stabdomoji kulkos galia, visų pirma, reiškia greitą taikinio pašalinimą iš rikiuotės, bet nebūtinai nukovimą. Tam, kad suprastume šią kulkos charakteristiką, reikia aiškiai suvokti kulkos veikimo mechanizmą. Būtent, kulka tai kovinio šovinio priekinė dalis, kuri parako dujų slėgio dėka išstumiama iš ginklo vamzdžio šūvio metu. Stabdomoji kulkos galia yra vienas iš pagrindinių vertinimo kriterijų kalbant apie trumpojo nuotolio mūšio ginklus (pvz. pistoletus, revolverius, lygiavamzdžius šautuvus) ir priklauso nuo kulkos greičio, dydžio, masės, geometrijos ir konstrukcijos ypatumų. Stabdomoji kulkos galia yra tuo didesnė, kuo greičiau sutrinka gyvo organizmo funkcijos po pataikymo, o tai tiesiogiai priklauso nuo kulkos kinetinės energijos absorbcijos laipsnio. Todėl didelę stabdomąją kulkos galią turi kulkos su buku smaigaliu. Jos prasiskverbia gana negiliai, nes greitis sparčiai sulėtėja, tačiau iššaukia galingą smūginę bangą, kuri sukelia sukrėtimą (laikiną pulsuojančią ertmę) ir gretimų organų bei audinių kontūziją. Savo ruožtu, kulkos su aštriu smaigaliu, priešingai, giliai įsiskverbia ir tolygiai sulėtina greitį, daugiau kūno audinius pjausto nei trupina. Šio tipo kulkų žaizdos gali būti kiauryminės ir ne iš karto išveda priešą iš rikiuotės jeigu nepažeisti gyvybiškai svarbūs organai. Mažo kalibro kulkų stabdomąją galią padidina svorio centro perkėlimas į kulkos galinę dalį. Dėl mažo balistinio stabilumo kulka, pataikiusi į taikinį, pradeda vartaliotis, sukeldama didelį skausminį šoką.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles