##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Jonas Jonušas

Abstract

Straipsnyje aptariama aplinka, dariusi poveikį L. P. Karsavinui (1882-1952), jo gyvenimo Kaune laikotarpiu. Siekta atsižvelgti į kūrybinę filosofo savimonę, pokario metais paveiktą lagerio atmosferos ir padariusią tiesioginę įtaką traktato Apie tobulybę tematikai, susijusiai su egzistenciniais ir asmeninio išlikimo klausimais. L. P. Karsavinas žymus religijos filosofas, kultūros istorikas, dėstęs Lietuvos universitete, nuo 1930 m. VDU. L. P. Karsavinas drauge su M. Romeriu, V. Sezemanu priskirtini iškiliausiems to laikotarpio humanitarinės minties atstovams. Po revoliucijos išsiųstas iš Rusijos, L. P. Karsavinas sugebėjo rusiškąją kalbinę savimonę papildyti lietuviškąja, puikiai abi jas suderindamas. Traktatas Apie tobulybę parašytas 1952 m. Abezės lageryje. Minėtame traktate, kaip ir kitame jo nepublikuotame traktate Apie laiką (1950), įprasmintos jo svarbiausios metafizinės idėjos. Filosofo itin mėgstamas ir dažnai vartojamas graikiškas žodis μετάνοια, kuriam lietuvišką atitikmenį protausena sugalvojo pats L. P. Karsavinas. Tyrimo tikslas buvo apibrėžti, kokiu laipsniu ir
kaip skirtingų kultūrų elementai (įgimti ir įgyti) paveikė filosofo mąstymo būdą, kalbinę pasaulėžiūrą, vertybių išgryninimą. Apibendrinus galima teigti, kad lietuvių kalba parašytame traktate Apie tobulybę L. P. Karsavinas sėkmingai įveikė kalbinį ribotumą, sėkmingai pavartojo ne vieną neologizmą siekdamas kuo adekvačiau išreikšti abstrakčią mintį.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles