Vietinės kalbos ir kultūrų skirtumai globalizacijos amžiuje: Kremonos dialekto pavyzdys

Santrauka

XIX ir XX amžiuose Europos šalių kalbų politika kilo iš lingua instrumentum regni („kalba – politinės kontrolės instrumentas“) principo, kuriuo vadovautasi Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu. Dėl šios priežasties daugybės vietinių kalbų ir dialektų, paplitusių Europoje, pozicijos labai sumenko ir užleido vietą nacionalinėms kalboms. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, susidarius naujam kontekstui ir formuojant stiprią globalią visuomenės dimensiją, požiūris į lingvistinę įvairovę pasikeitė, valstybės dabar jau pripažįsta šalia valstybinės kalbos gyvuojančias regionines ir mažumų kalbas. Tačiau dialektų teisiškai vis dar nepripažįstama ir jie nelaikomi kalbomis. Aš rašau apie Kremonos dialektą, trumpai analizuoju lingvistinius tyrimus ir literatūrą ir pabaigoje pateikiu rekomendacijas, kaip išsaugoti dialektą. Kaip ir kiekvienas kitas savitumas, Kremonos dialektas turi lingvistinę ir kultūrinę teisę būti išsaugotas.