Western Patterns in Forestry Education in the Russian Empire in the mid-18th – mid-19th Centuries

Santrauka

Straipsnyje apžvelgiama miškininkystės mokslo ir švietimo formavimasis ir plėtra Rusijos imperijoje nuo XVIII a. vidurio iki XIX a. vidurio bei Vakarų Europos modelių poveikis šiems procesams. Nūdienos ekologinė situacija verčia atsižvelgti į gausybę miškų naudojimo ir tirtumo klausimų bei į miškininkystės mokslą Rusijos Imperijoje ir Vakarų Europos šalyse.
Civilizuotų šalių istorijoje ryški tendencija: dėl miškų išteklių naudojimo visuomenės, ekonomikos ir pramonės plėtrai kyla miškų plotų nuskurdinimo problema. Todėl į miškų apsaugą ir naudojimą, į miškininkystės mokslus ir jų praktinį pritaikymą bei patirties sklaidą būtina žvelgti iš mokslo tyrimais pagrįstų pozicijų.
Aprašant miškininkystės mokslo ištakas ir kaitą Rusijos imperijoje skiriamos kelios raidos pakopos. Pirmajai pakopai būdingas tiesmukiškas Vakarų Europos modelių kopijavimas. Vadovaudamasi miškininkystės praktika pažangesnėse Vakarų šalyse, Rusijos imperija taikė kviestinių ekspertų metodiką. Straipsnio autorė aprašo iš Vokietijos kviestų ekspertų veiklą, rezultatus, vizitų aplinkybes.
Antra pakopa siejama su domėjimusi Vakarų Europos švietimu. Apžvelgiamos miškininkystės mokyklos keliose Vakarų Europos šalyse.
Trečioji pakopa ‒ miškininkystės mokslo ir švietimo formavimasis Rusijos imperijoje. Atskleidžiamos problemos, susijusios su Vakarų Europos modelių perkėlimu. Autorė susitelkia ties formavimo ir plėtros procesu, ties specifiniais Rusijos imperijos miškininkystės bruožais, atsiradusiais dėl Vakarų Europos šalių, ypatingai Vokietijos, miškininkystės modelių poveikio.
Papaskutinė pakopa ‒ miškininkystės švietimo ir mokslo įsiliejimas į visuomeninį švietimą. Straipsnio pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados.