Erdvinės duomenų apsupties analizės metodo taikymas vertinant regionų infrastruktūros vystymo netolygumus
plugins.themes.bootstrap3.article.main67ef9a7b931e8
Santrauka
Šiuo metu pastebima regionų ekonominio vystymosi diferenciacija reikalauja visapusiškesnio regionų ekonominio augimo netolygumų tyrimo. Regionai, nepasiekę reikiamo išsivystymo lygio, neleidžia tinkamai suklestėti visos valstybės nacionalinei ekonomikai. Mažos pajamos vienam gyventojui ir nepakankamas neišsivysčiusių šalies regionų ekonomikos augimas yra vienos didžiausių regioninės politikos problemų (Okubo, 2012).
Remiantis ES konvergencijos analize (M. Butkus, K. Matuzevičiūtė, 2011), šalių vidinių teritorinių vienetų ekonomikos augimo diferenciacija per 1995–2010 m. laikotarpį išaugo apie 22,6 proc. Tai rodo poreikį tirti smulkesnių teritorinių vienetų ekonominės plėtros netolygumų priežastis bei numatyti privačių investicijų pritraukimo į prasčiau besivystančius regionus priemones.
Tyrimo tikslas – detaliau įvertinti regionų netolygumus, tiriant regionų infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo išnaudojimo efektyvumą ir pagrindžiant erdvinės duomenų apsupties analizės metodo taikymo galimybes.
Metodologija. Tyrimui pritaikyta išplėstinė duomenų apsupties analizė, vadinama efektyvios ribos nustatymo analize, kuri praplečia ekonomikos augimo lygties taikymo galimybes ekonominiuose tyrimuose. Tai – matematinio programavimo optimizavimo metodas, kuris matuoja subjektų techninį efektyvumą, esant keliems sąnaudų ir produkcijos matams. Pritaikius šį metodą yra apskaičiuojami tiriamųjų subjektų reliatyvūs techninio efektyvumo įverčiai, kuriais remiantis yra įvertinami tiriamųjų subjektų technologiniai netolygumai. Šis metodas leidžia nustatyti regionų efektyvumą erdviniu požiūriu. Naujausiuose regionų moksliniuose tyrimuose duomenų apsupties metodas yra taikomas Europos Sąjungos regioninės politikos problemų nagrinėjimui ir galimų priemonių sprendimui.
Rezultatai. Tyrime taikant erdvinį duomenų apsupties metodą analizuoti Lietuvos NUTS3 lygmens regionai. Tirti netiesioginiai, bendri veiksniai, didinantys regionų patrauklumą privatiems investuotojams – regionų transporto infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas. Regionų transporto infrastruktūra analizuota dviem aspektais. Vertinta vidinė regionų transporto infrastruktūra pagal kelių intensyvumą regione ir išlaidas kelių renovacijai bei konstrukcijai ir išorinė transporto infrastruktūra susisiekimo su kitais regionais greičio požiūriu. Regiono žmogiškojo kapitalo veiksnys apima tiek regiono darbo jėgos dydžio, tiek ir darbo jėgos išsilavinimo lygio įvertinimą. Darbe apskaičiuoti regionų efektyvumo įverčiai leido identifikuoti neefektyviausius šalies regionus, kuriuose turi būti daugiau dėmesio skiriama tiesioginėms ekonomikos, verslo skatinimo priemonėms. Tyrime įvertinti panašūs regionai technologiniu požiūriu bei numatytos neefektyvių regionų BVP, efektyviai išnaudojant turimus išteklius.
Praktinė reikšmė. Tyrimo rezultatai buvo lyginti su Vokietijos NUTS3 regionų analize, atlikta Schaffer ir kitų mokslininkų (2011). Remiantis gautais rezultatais identifikuotos galimos Lietuvos regionų plėtros kryptys infrastruktūriniu ir žmogiškojo kapitalo plėtros požiūriu. Duomenys analizuoti pagal 2010 m. regionų vystymosi rodiklius.
Originalumas/vertingumas. Šiame tyrime analizuojamas erdvinis duomenų apsupties analizės metodas pirmą kartą pritaikytas Lietuvos NUTS3 regionų kelių infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo išnaudojimo efektyvumo vertinimui. Darbe siekiama atskleisti metodo taikymo galimybes, kaip efektyvios priemonės finansinių išteklių paskirstymo tarp regionų sprendimų pagrindimui.
Straipsnio tipas: atvejo analizė.
Remiantis ES konvergencijos analize (M. Butkus, K. Matuzevičiūtė, 2011), šalių vidinių teritorinių vienetų ekonomikos augimo diferenciacija per 1995–2010 m. laikotarpį išaugo apie 22,6 proc. Tai rodo poreikį tirti smulkesnių teritorinių vienetų ekonominės plėtros netolygumų priežastis bei numatyti privačių investicijų pritraukimo į prasčiau besivystančius regionus priemones.
Tyrimo tikslas – detaliau įvertinti regionų netolygumus, tiriant regionų infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo išnaudojimo efektyvumą ir pagrindžiant erdvinės duomenų apsupties analizės metodo taikymo galimybes.
Metodologija. Tyrimui pritaikyta išplėstinė duomenų apsupties analizė, vadinama efektyvios ribos nustatymo analize, kuri praplečia ekonomikos augimo lygties taikymo galimybes ekonominiuose tyrimuose. Tai – matematinio programavimo optimizavimo metodas, kuris matuoja subjektų techninį efektyvumą, esant keliems sąnaudų ir produkcijos matams. Pritaikius šį metodą yra apskaičiuojami tiriamųjų subjektų reliatyvūs techninio efektyvumo įverčiai, kuriais remiantis yra įvertinami tiriamųjų subjektų technologiniai netolygumai. Šis metodas leidžia nustatyti regionų efektyvumą erdviniu požiūriu. Naujausiuose regionų moksliniuose tyrimuose duomenų apsupties metodas yra taikomas Europos Sąjungos regioninės politikos problemų nagrinėjimui ir galimų priemonių sprendimui.
Rezultatai. Tyrime taikant erdvinį duomenų apsupties metodą analizuoti Lietuvos NUTS3 lygmens regionai. Tirti netiesioginiai, bendri veiksniai, didinantys regionų patrauklumą privatiems investuotojams – regionų transporto infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas. Regionų transporto infrastruktūra analizuota dviem aspektais. Vertinta vidinė regionų transporto infrastruktūra pagal kelių intensyvumą regione ir išlaidas kelių renovacijai bei konstrukcijai ir išorinė transporto infrastruktūra susisiekimo su kitais regionais greičio požiūriu. Regiono žmogiškojo kapitalo veiksnys apima tiek regiono darbo jėgos dydžio, tiek ir darbo jėgos išsilavinimo lygio įvertinimą. Darbe apskaičiuoti regionų efektyvumo įverčiai leido identifikuoti neefektyviausius šalies regionus, kuriuose turi būti daugiau dėmesio skiriama tiesioginėms ekonomikos, verslo skatinimo priemonėms. Tyrime įvertinti panašūs regionai technologiniu požiūriu bei numatytos neefektyvių regionų BVP, efektyviai išnaudojant turimus išteklius.
Praktinė reikšmė. Tyrimo rezultatai buvo lyginti su Vokietijos NUTS3 regionų analize, atlikta Schaffer ir kitų mokslininkų (2011). Remiantis gautais rezultatais identifikuotos galimos Lietuvos regionų plėtros kryptys infrastruktūriniu ir žmogiškojo kapitalo plėtros požiūriu. Duomenys analizuoti pagal 2010 m. regionų vystymosi rodiklius.
Originalumas/vertingumas. Šiame tyrime analizuojamas erdvinis duomenų apsupties analizės metodas pirmą kartą pritaikytas Lietuvos NUTS3 regionų kelių infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo išnaudojimo efektyvumo vertinimui. Darbe siekiama atskleisti metodo taikymo galimybes, kaip efektyvios priemonės finansinių išteklių paskirstymo tarp regionų sprendimų pagrindimui.
Straipsnio tipas: atvejo analizė.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67ef9a7b96d92
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.