plugins.themes.bootstrap3.article.main6684ef8065de8

Ramunė Miežanskienė

Santrauka

Imigrantų socialiniai-teisiniai santykiai priimančioje valstybėje gali susiklostyti ne tik
sklandžiai, bet ir būti paženklinti įvairių iššūkių. Tokiais atvejais, atvykusieji ieško papildomų žinių, stengiasi patys išspręsti susidariusią situaciją bei kreipiasi pagalbos į asmenis ar organizacijas. Atliktas mokslinis
tyrimas siekia pažvelgti į tai, kokios yra trečiosios šalies (asmens) įsitraukimo į šiuos teisnius santykius
formos bei tai, kokį rezultatą jos generuoja. Mokslinio tyrimo įžvalgos remiasi Lietuvoje atliktų 34 kokybių
interviu duomenimis. Jie atskleidžia, kad imigrantai teisiniuose santykiuose yra pažeidžiami, nes, dažnu
atveju, priklauso nuo trečiojo asmens įsitraukimo ir jo profesionalumo, o tai gali lemti ne tik teigiamas, bet ir
neigiamas pasekmes. Pastarosios yra sietinos su a) itin didele priklausomybe nuo trečiojo asmens, kuri sąlygoja sumenkusias galimybes atvykusiam spręsti iššūkius individualiai; b) menkesnėmis galimybėmis kontroliuoti teisinių santykių pasekmes, kada susiduriama su trečiojo (informuojančio/konsultuojančiojo) asmens
profesionalumo ar įsitraukimo stoka. Neigiamos trečiojo asmens įsikišimo pasekmės trikdo imigravusiųjų
integracijos procesą bei neskatina pasitikėti priimančios valstybės teisinės sistemos efektyvumu. Teigiamos trečiojo asmens įsitraukimo į imigranto teisinius santykius pasekmės įgalina atvykusįjį efektyviau naudotis
turimomis teisėmis bei tinkamai atlikti pareigas. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, kad trečiųjų šalių
įsitraukimo į teisinius santykius poreikį sąlygoja priimančios valstybės teisinio informavimo ir konsultavimo
sistemos bruožai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6684ef80679ec

Skyrius
Viešoji politika