plugins.themes.bootstrap3.article.main66055c526e921

Justinas Sigitas Pečkaitis Liaudginas Erdvilas Radavičius

Santrauka

Savižudybės problemos svarba, aktualumas visiems žinomas ir suprantamas. Straipsnyje pateikiamas savižudybės apibrėžimas ir pagrindinės priežastys. Savižudybė gali būti savanoriškas, iš anksto apgalvotas veiksmas, gali būti impulsyvus, netikėtas poelgis, o kartais individas privedamas prie savižudybės siekiant materialinės ar kitokios naudos.
Visuomenės požiūris į savižudybę kito – nuo tolerantiško iki smerktino, net baustino. Šie pokyčiai straipsnyje iliustruojami gausiais istoriniais pavyzdžiais, pradedant nuo senovės Indijoje, arabų šalyse, Judėjoje bei Europoje egzistavusių požiūrių ir baigiant dar nesenais sovietiniais ir šiais laikais.
Toliau pateikiamas ir analizuojamas šiuolaikinis požiūris į savižudybių priežastis, jų epidemiologija pasaulyje ir Lietuvoje, dažniausi būdai ir prevencija. Šiuo metu savižudybė vertinama kaip labai sudėtingas fenomenas, priklausantis nuo psichologinių, biologinių ir socialinių veiksnių. Šie veiksniai gana detaliai analizuojami. Aprašoma savižudybės įtaka aplinkiniams. Pateikiami svarbiausi savižudybės rizikos faktoriai: tiriamojo amžius, priklausomybė alkoholiui, suicidinis elgesys praeityje, socialinė padėtis. Žinant šiuos faktorius galima veiksmingiau prognozuoti konkretaus individo elgesį. Aprašomi ir kiti svarbūs faktai, kurių žinojimas gali padėti medikams, teisininkams ir visiems, kurie stengiasi užkirsti kelią savižudybei. Tarp jų paminėtini tokie: aštuoni iš dešimties savižudžių įspėja apie tokį ketinimą aplinkinius; savižudybės dažnesnės šeimose, kuriose jau yra pasitaikę tokių atvejų. Iki šiol nėra tikslios savižudybės numatymo metodikos.
Kitoje straipsnio dalyje svarstomas psichikos sveikatos priežiūros specialistų atsakomybės už nesugebėjimą apsaugoti nuo savižudybės klausimas. Analizuojami veiksniai, dėl kurių neužkertamas kelias savižudybei (netinkamai atliekamos pareigos, nepakankamos specialisto žinios ir kt.). Atsakomybės doktrina iliustruojama konkrečiais teismo praktikos pavyzdžiais. Taip pat analizuojami principai, kuriais vadovaujantis įvertinama psichikos sveikatos priežiūros specialistų atsakomybė už jų pacientų savižudybę arba suicidinius veiksmus. Pagrindinis iš šių principų – psichikos sveikatos priežiūros specialisto veiksmų atitiktis profesiniams standartams. Manome, kad jų analizė gali būti naudinga specialistams analizuojant konkrečius savižudybės atvejus. Nagrinėjama ir atsakomybės už sukurstymą nusižudyti arba privedimą prie savižudybės problema.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66055c5274164

Skyrius
Mokslo straipsnis