https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/issue/feed Jurisprudencija 2022-06-27T15:53:32+03:00 Agnė Tvaronavičienė jurisprudencija@mruni.eu Open Journal Systems <div><p><img src="/ojs/public/site/images/admin/logos_hor_lt2.png" alt="" /></p><p style="background: white; text-align: justify;"><strong>Tikslas.</strong> Mykolo Romerio universiteto leidinio „Jurisprudencija. Mokslo darbai“ pagrindinis tikslas – skatinti mokslinį dialogą tarp teisės mokslininkų ir praktikų, plėtoti modernią teisinę mintį, analizuoti Lietuvos teisės kūrimo ir taikymo problemas bei jų sprendimui reikšmingas Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktualijas, mokslinėmis idėjomis prisidėti prie nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės kūrimo ir tobulinimo.</p><p><strong> Publikacijų pobūdis.</strong> Mokslo darbų leidinyje „Jurisprudencija“ spausdinami originalūs recenzuoti straipsniai įvairiomis teisės mokslo temomis, apimant administracinės ir administracinio proceso, baudžiamosios ir baudžiamojo proceso, civilinės ir civilinio proceso teisės, darbo ir verslo teisės, Europos Sąjungos, tarptautinės privatinės ir viešosios teisės, konstitucinės ir lyginamosios teisės, teisės filosofijos ir teorijos, teisės istorijos ir kitų teisės šakų aktualijos. Taip pat publikuojamos teismų praktikos apžvalgos, mokslinių monografijų ir kitų mokslinių leidinių recenzijos, pranešimai apie teisės mokslui reikšmingas konferencijas ir seminarus.</p><p style="background: white; text-align: justify;"><strong> Periodiškumas. </strong>Žurnalas <strong></strong><em> Jurisprudencija</em> leidžiamas du kartus per metus. Moksliniai straipsniai spausdinami lietuvių kalba. Redaktorių kolegijos nutarimu straipsnį gali būti leidžiama spausdinti ir anglų kalba.</p><p><strong>Recenzavimas.</strong> Visi moksliniai straipsniai yra recenzuojami taikant slaptąjį (double-blind) recenzavimo metodą ne mažiau kaip dviejų redaktorių kolegijos paskirtų recenzentų.</p><p><strong>Indeksavimas.</strong> Mokslo darbų leidinys <em>Jurisprudencija </em>yra įtrauktas į EBSCO Publishing, Inc., C.E.E.O.L., PROQUEST ir ULRICH'S tarptautines duomenų bazes.</p><p><strong>Leidinio partneriai.</strong> Vroclavo universitetas (Lenkija), Tomašo Gariko Masaryko universiteto Teisės fakultetas (Brno, Čekijos Respublika), Latvijos universiteto Teisės fakultetas (Ryga, Latvija), Tartu universiteto Teisės fakultetas (Estija).</p><p><em>Tai atviros prieigos žurnalas, t.y. visas žurnalo turinys yra laisvai prieinamas ir vartotojai juo gali nemokamai naudotis. Vartotojai turi teisę skaityti, atsisiųsti, kopijuoti, spausdinti, atlikti paieškas šio žurnalo straipsniuose be papildomo leidėjo ar autoriaus sutikimo. Tai suderinta su atviros prieigos BOAI apibrėžimu. </em></p></div> https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7152 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO VEIKSMŲ 1990 M. KOVO MĖN. 1–11 D. KRONIKA 2022-06-22T10:15:19+03:00 Česlovas Vytautas Stankevičius Česlovas@gmail.com <p>Iki 1989 m. pabaigos okupuotoje Lietuvoje veikusi Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba nebuvo laisvuose demokratiškuose rinkimuose renkamas parlamentas. Tai buvo pseudoparlamentinė struktūra, kurios sudarymą ir veikimą tiesiogiai ir visiškai kontroliavo Sovietų Sąjungos komunistų partijos valdžios teritorinis padalinys Lietuvoje. Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu vykdavę LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų „rinkimai“ buvo farsas, skirtas tikrajam deputatų korpuso sudarymo būdui maskuoti, o LTSR Aukščiausiajai Tarybai – neva „suverenios Sovietų Sąjungos respublikos“ tariamam legitimumo įvaizdžiui sukurti.</p> <p>Tik 1990 metais pirmą kartą buvo leista surengti laisvus LTSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimus, kuriuose Sąjūdžio remiami kandidatai buvo pagrindiniai valdančiosios komunistų partijos remiamų kandidatų politiniai konkurentai. Sąjūdžio dalyvavimas tokiuose LTSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose atitiko jo politinės programos nuostatą – panaikinti 1940 m. SSRS įvykdytą Lietuvos Respublikos aneksiją parlamentiniu būdu.</p> <p>Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1989 m. vasario 16 d. priimtoje deklaracijoje jau buvo deklaravęs galutinį tikslą – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1990 m. vasario 3 d. Vilniuje Sporto rūmuose Sąjūdis surengė konferenciją „Lietuvos kelias“ ir joje priėmė programą, skirtą LTSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimams. Sąjūdis savo deklaruotą konstitucinį tikslą – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę rinkimuose gavęs tautos mandatą – įsipareigojo realizuoti, neatidėliotinai paskelbdamas Lietuvos valstybės atkūrimo aktą:</p> <p>„Sąjūdžio remiami kandidatai, dalyvaujantys 1990 m. vasario 24-osios dienos rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, gavę Lietuvos visuomenės mandatą įgyvendinti šią programą, sieks atkurti nepriklausomą, demokratiškai tvarkomą Lietuvos valstybę. Sąjūdis numato, jog artimiausiu metu būtina parlamentiniu būdu konstituciniu keliu panaikinti Lietuvos aneksiją ir paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.“</p> 2022-06-22T00:00:00+03:00 Autorių teisių (c) 2022 Jurisprudencija https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7153 ADMINISTRACINĖ TEISĖ M. RÖMERIO VEIKLOJE 2022-06-22T10:23:48+03:00 Ieva Deviatnikovaitė ieva@mruni.eu <p>Įprasta M. Römerį laikyti Lietuvos konstitucinės teisės kūrėju. Tačiau jo akademinė ir visuomeninė veikla liudija tai, kad jis buvo ir Lietuvos administracinės teisės pradininkas. M. Römeris profesionaliausiai ir nuodugniausiai domėjosi administracinės teisės klausimais Lietuvoje, ypač kuriant administracinio teismo koncepciją. Būtent šis mokslininkas parašė pirmąją monografiją lietuvių kalba „Administracinis teismas“, susijusią su administracinės teisės institutu (administracinių aktų teisėtumo kontrole). Maža to, administracinės teisės tematiką teisininkas plėtojo savo straipsniuose, kitose knygose, studijose, dienoraščiuose, Vyriausiojo Tribunolo praktikoje, taip pat rengdamas Valstybės Tarybos statutą, Administracinio teismo įstatymo projektą, rašydamas įstatymų projektams aiškinamuosius raštus, konsultuodamas Seimo komisiją, rengusią vėlesnius Administracinio teismo įstatymo projektus. Norėdamas dėstyti administracinę teisę, valstybinės teisės paskaitų metu analizavo administracinių aktų teisėtumo kontrolės institutą profesionaliau nei tai darė administracinės teisės lektoriai per administracinės teisės paskaitas. kviesdamas Paryžiaus universiteto profesorius skaityti viešas paskaitas Lietuvos teisininkams apie Prancūzijos administracinę justiciją, norėdamas įsteigti Politikos mokslų mokyklą ir Administracinių mokslų institutą, siekdamas, kad Lietuvoje veiktų administracinis teismas ir trokšdamas būti jo teisėju.</p> 2022-06-22T00:00:00+03:00 Autorių teisių (c) 2022 Jurisprudencija https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7154 ŽMOGAUS TEISĖ Į TECHNOLOGIJŲ PAŽANGĄ TEISĖJE Į SVEIKATĄ: SMEGENŲ IR KOMPIUTERIO SĄSAJOS TECHNOLOGIJŲ PROBLEMOS 2022-06-22T10:26:37+03:00 Mindaugas Verbickas mvmindaugas@yahoo.com <p>Žmogaus teisė į technologijų pažangą – reikšminga teisės į sveikatą dalis, ypač įprasto gydymo neveiksmingumo atvejais. Gydymas smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijomis yra vis labiau pasaulio mokslininkus dominanti ir sveikatos priežiūroje taikoma technologijų pažangos sritis. Tačiau vis dar tiriamų gydymo metodikų teisinis prieinamumo reglamentavimas yra tik besiformuojanti ir nusistovėjusiais valstybių teisės principais nepagrįsta praktika. Dėl to teisės moksle vis aktualesnės – žmogaus teisės į technologijų pažangą ir teisės į sveikatą sąveikos pusiausvyros užtikrinimo paieškos. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje apibendrinamos smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijų rizikos atskleidžiant pagrindines teisinio reguliavimo problemų prognozes. Pagrindžiama, kad, norint užtikrinti žmogaus teises technologinės pažangos kontekste, būtina tinkamai atskleisti smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijų rizikas. Taip pat straipsnyje akcentuojama laisvo ir informuotumu pagrįsto sutikimo reikšmė vertinant naudą ir rizikas. Tyrimas grindžiamas neurotechnologijų mokslininkų išvadomis apie smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijų poveikio techninius, etinius ir socialinius aspektus.</p> 2022-06-22T00:00:00+03:00 Autorių teisių (c) 2022 Jurisprudencija https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7155 SKANDINAVIJOS VALSTYBIŲ VISUOMENINIŲ TEISĖJŲ (TEISMŲ TARĖJŲ) IR (ARBA) PRISIEKUSIŲJŲ MODELIAI: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 2022-06-22T10:41:40+03:00 Simona Dementavičienė sidementaviciene@stud.mruni.eu <p>Straipsnyje tiriamas Skandinavijos valstybių Danijos ir Švedijos Karalysčių bei Suomijos Respublikos, kurios kartu yra ir Europos Sąjungos valstybės narės, teisingumo vykdymo turinys, kurį sudaro teismų veikla sprendžiant ginčus dėl teisės tokiose bylose, kurios nagrinėjamos dalyvaujant visuomenės atstovams teismo procese. Danijos ir Švedijos Karalystėse veikia dvi visuomenės atstovų teismo procese formos, t. y. visuomeniniai teisėjai (teismų tarėjai) ir prisiekusieji. Suomijos Respublikoje teisingumą kartu su teisėjais vykdo išimtinai visuomeniniai teisėjai (teismų tarėjai). Straipsnyje analizuojamas konstitucinis ir ordinarinis reguliavimas, susijęs su visuomenės atstovais teismo procese. Taip pat išnagrinėjami Danijos ir Švedijos Karalysčių bei Suomijos Respublikos visuomenės atstovų teismo procese modeliai. Šie modeliai yra palyginami ir įvertinami jų privalumai bei trūkumai.</p> 2022-06-22T00:00:00+03:00 Autorių teisių (c) 2022 Jurisprudencija https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7156 JAUNESNIO NEI 16 METŲ ASMENS TVIRKINIMO IR SEKSUALINIO PRIEVARTAVIMO ATRIBOJIMO PROBLEMOS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE 2022-06-22T10:44:59+03:00 Tomas Girdenis tomasgirdenis@gmail.com Jolanta Zajančkauskienė zajan@mruni.eu Aleksandr Segal a.segal@mruni.eu <p>Šiame tyrime yra iš esmės yra analizuojama dviejų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš vaikus (jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo) atribojimo problematika Lietuvos teismų praktikoje. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas seksualinio prievartavimo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veikos požymiams (lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu ir fizinis tvirkinimas) kaip šių veikų atribojimo pagrindui. Šis tyrimas atskleidė, kad teismai, atribodami šias nusikalstamas veikas, esminiu kriterijumi laiko seksualinio kontakto pobūdį. Seksualinis prievartavimas paprastai yra pripažįstamas tais atvejais, kai su vaiku yra atliekami veiksmai, susiję su įsiskverbimu į lyties organus, o tvirkinimu paprastai laikomi atvejai, kai atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai be įsiskverbimo elemento. Psichologinės šio reiškinio pusės tyrimas parodė, kad psichologiniuose tyrimuose neprieita prie vieningos nuomonės dėl to, kad psichologines pasekmes labiau padidina įsiskverbimas nei seksualinio pobūdžio veiksmai, atlikti be įsiskverbimo. Dabartiniai teisiniai kriterijai taip pat veda ir prie nenuoseklios bei kritikuotinos teismų praktikos.</p> 2022-06-22T00:00:00+03:00 Autorių teisių (c) 2022 Jurisprudencija https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7157 NFT DOKTRININIS-TEISINIS APIBRĖŽIMAS IR JO PROBLEMATIKA, SIETINA SU EUROPOS SĄJUNGOS KRIPTOTEISINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO MODELIU 2022-06-22T10:50:10+03:00 Evaldas Mikalajūnas mikalajunas.evaldas@gmail.com <p>Straipsnyje nagrinėjamas termino „Nepakeičiami žetonai“ (NFT) turinys ir pagrindiniai šios skaitmeninės technologijos bruožai. Analizuojama NFT sąvokos reikšmė, išskiriami pagrindiniai sąvokos elementai ir pateikiamas reliatyvus NFT pavyzdys siekiant paaiškinti NFT technologijos veikimo principą ir išskirtinumą iš kitų kripto turto rūšių. Straipsnyje taip pat išryškinama problematika, sietina su kompleksiška sąvokos reikšmės sandara teisės reguliavimo objekto kontekste. Tyrime atskleidžiami NFT kaip turto vertės ypatumai ir santykis su kitais privatinės teisės reguliuojamais objektais, pavyzdžiui, intelektine nuosavybe, prekėmis, paslaugomis, vertybiniais popieriais ir kt.</p> <p>Antroje straipsnio dalyje daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos reglamento dėl kripto turto rinkų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1973 (MiCA), projekto analizei. Glaustai aptariamas minimo projekto 3 straipsnis, kuriame yra įvedamas terminas „kripto turtas“ ir apibrėžiamos jo rūšys. Kadangi NFT terminas MiCA projekte tiesiogiai nėra įtvirtintas, analizuojama, kuriai iš kategorijų toks darinys galėtų būti priskirtas pagal nustatytus sąvokos požymius. Taip pat nagrinėjama, kokia problematika gali išryškėti dėl NFT kaip atskiros kripto turto rūšies nebuvimo, siejant ją su licencijavimo, spekuliavimo, saugojimo, registravimo klausimais. Galiausiai stengiamasi atsakyti į pagrindinį klausimą – ar NFT sąvoka patenka į kripto turto apibrėžimo pagal MiCA reguliavimo rėmus.</p> 2022-06-22T00:00:00+03:00 Autorių teisių (c) 2022 Jurisprudencija https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7158 RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO TVIRTINIMAS NEPRITARIANT KREDITORIAMS 2022-06-22T10:53:55+03:00 Audronė Balsiukienė audrone.balsiukiene@gmail.com <p>Straipsnyje analizuojamos restruktūrizavimo plano tvirtinimo nepritariant kreditoriams problemos, kylančios įvairiuose restruktūrizavimo proceso etapuose: derybose dėl restruktūrizavimo plano, teikiant restruktūrizavimo plano projektą teismui ir jį tvirtinant. Straipsnyje atskleidžiama absoliutaus ir santykinio prioriteto taisyklių reikšmė restruktūrizavimo procese, analizuojamas geriausių kreditorių interesų testas, taip pat nagrinėjama kreditorių teisinė padėtis restruktūrizavimo procese: jų skirstymas į restruktūrizavimo plano paveikiamus ir nepaveikiamus kreditorius, skirstymas į grupes, kuriose vėliau balsuojama dėl plano. Restruktūrizavimo plano tvirtinimo nepritariant kreditoriams procedūra siekiama sudaryti sąlygas pasinaudoti restruktūrizavimo, kaip prioritetinio mokumo problemų sprendimo būdo, galimybe. Tačiau, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo neaiškumą, taikymo sudėtingumą, abejotina, ar tai gali būti priemonė veiksmingam restruktūrizavimo procesui užtikrinti. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – iškelti probleminius klausimus, į kuriuos turėtų atsižvelgti tiek įstatymų leidėjas, tobulindamas teisės aktus, tiek teismai, kurie aiškina ir taiko įstatymus. Kadangi daug probleminių atvejų reikalauja itin išsamios analizės, straipsnyje nėra siekiama pateikti atsakymus ar konkrečią nuomonę dėl visų iškylančių klausimų.</p> 2022-06-22T00:00:00+03:00 Autorių teisių (c) 2022 Jurisprudencija https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7159 NACIONALINIŲ ARBITRAŽO TEISMŲ SPRENDIMŲ VYKDYMO ATIDĖJIMAS IR (AR) IŠDĖSTYMAS. LAIKAS IMTIS REGLAMENTAVIMO ATNAUJINIMŲ? 2022-06-22T10:57:05+03:00 Dmitrij Mačiugin dmaciugin@mruni.eu <p>Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikoje priimtų (nacionalinių) arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo instituto reglamentavimo problematika bei ieškoma efektyvių jos sprendimo būdų. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse1 (toliau – CPK) ir komercinio arbitražo įstatyme2 (toliau – KAĮ) nesureglamentuotas nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutas. Dėl šios priežasties Lietuvos teismai atsisako nagrinėti arbitražo proceso šalių prašymus dėl nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, t. y. atsisako ginti arbitražo proceso šalių teises ir interesus, kai analogišku atveju CPK nuostatos leidžia Lietuvos teismams pagal arbitražo proceso šalių prašymus atidėti užsienio arbitražo teismų vykdymą ir (ar) jį išdėstyti. Tyrimo metu buvo analizuoti egzistuojančių CPK ir KAĮ teisinio reguliavimo spragų pašalinimo būdai, prieita prie išvados, kad šias spragas galima pašalinti: (1) taikant įstatymo analogiją – KAĮ 41 straipsnio 4 dalies ir CPK 284 straipsnio pagrindu nacionalinių arbitražo teismų vietos apylinkės teismai turėtų prisiimti kompetenciją ir teismingumą nagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus dėl nacionalinių arbitražo teismų vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo; (2) teisėkūros būdu – papildant KAĮ nauju 411 straipsniu ir sureglamentuojant nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutą, taip suteikiant arbitražo proceso šalims teisinį tikrumą ir aiškumą dėl jų teisių ir interesų realizavimo ir gynimo.</p> 2022-06-22T00:00:00+03:00 Autorių teisių (c) 2022 Jurisprudencija