plugins.themes.bootstrap3.article.main6606630b72781

Salvija Kavalnė Ingrida Danėlienė

Santrauka

Straipsnyje analizuojama, kam Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos adresuojamos supra- ir nacionaliniu lygmeniu, kokia apimtimi Chartija galima remtis asmens individualių teisių gynybai, bei ieškoma atsakymo, kaip ateityje užtikrinti veiksmingesnį Chartijos taikymą. Siekiant šio tikslo tiriama Chartijos reikšmė ir poveikis ES institucijų, įstaigų teisėkūros ir kitai veiklai, analizuojama jos, kaip pirminio ES teisės šaltinio, svarba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veikloje, ieškoma atsakymo į klausimus, kokiais atvejais ir apimtimi šiuo dokumentu vadovaujasi nacionaliniai teismai. Straipsnyje daroma išvada, kad tiek ES, tiek nacionaliniai teismai, priimdami sprendimus vadovaudamiesi Chartijos nuostatomis, užtikrina vienodo lygmens pagrindinių teisių apsaugą visiems ES ir konkrečių valstybių narių gyventojams. Tačiau, daugumos apklausos respondentų nuomone, jie gali pasitelkti Chartiją savo individualių teisių gynybai visuose ginčuose, įskaitant tuos, kurie yra išimtinai nacionalinio pobūdžio. Tačiau šiuo metu savo individualių teisių gynybai Chartiją asmuo gali pasitelkti tik tada, kai kilęs ginčas yra susijęs su ES teisės įgyvendinimu. Esant skirtingiems konkrečios pagrindinės teisės gynimo
standartams, veiksmingu individualių teisių gynybos instrumentu Chartija taps tik jei asmuo galės tiesiogiai remtis joje įtvirtintu aukštesniu gynimo standartu net ir tada, kai ginčas neturės jokios vienareikšmiškos sąsajos su ES teise.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6606630b76dd0

Skyrius
Mokslo straipsnis