plugins.themes.bootstrap3.article.main661dfbc2f0391

Raimundas Kalesnykas

Santrauka

Pastaruoju metu, vykstant aktyviam privatizacijos procesui, svarbus vaidmuo tenka privačiam sektoriui. Privatizuojama didelė dalis strateginių šalies objektų: naftos perdirbimo įmonės, transporto, pramonės objektai ir kt. Privatizacija vis labiau skverbiasi ir į valstybinį sektorių, kur dalis valstybės institucijų tampa privačiomis. Tai neaplenkia ir policijos, kurios būklė šiuo metu katastrofiška. Akivaizdu, kad valstybė savo jėgomis negali išlaikyti ir remti ne tik policijos, bet ir kitų valstybės institucijų. Vis dažniau pasigirsta kalbos apie policijos funkcijų privatizavimą, apie privačios policijos kūrimąsi.
Straipsnyje keliama problema, ar galimas policijos funkcijų privatizavimas ir ar gali egzistuoti bei veikti privati policija Lietuvoje? Tikslas – parodyti naują požiūrį į bendruomenės teisėtvarką ir policijos veiklą. Pastebima, kad pastaruoju metu vis sėkmingiau visuomenės saugumo užtikrinimo srityje įsitvirtina ir dalyvauja privačios saugos tarnybos, jos perima dalį policijos funkcijų, t.y. jas privatizuoja. Kita problema – policijos, kaip valstybės įrankio saugumui užtikrinti, autoriteto mažėjimas ar visiškas jo išnykimas. O gal turi būti susiformavęs naujas požiūris į bendruomenės teisėtvarkos institucijų veiklą?
Straipsnyje, remiantis Vakarų Europos ir JAV mokslininkų bei aukštų policijos pareigūnų praktikų patirtimi, įvairiais aspektais nagrinėjamas naujas požiūris į bendruomenės teisėtvarkos institucijų veiklą, keliamos policijos funkcijų privatizavimo problemos bei pateikiamos privačios policijos kūrimosi tendencijos. Juk policijos funkcijų privatizavimo, privačios policijos kūrimosi užuomazgos Lietuvoje lig šiol nenagrinėtos nei teoriniu, nei praktiniu aspektu.

plugins.themes.bootstrap3.article.details661dfbc2f3ec8

Skyrius
Mokslo straipsnis