plugins.themes.bootstrap3.article.main6623adbcf0321

Gediminas Mesonis

Santrauka

Straipsnio tikslas – parodyti valdžių padalijimo teorijos kilmę, jos raidą ir šiuolaikinį požiūrį į jau klasikine tapusią teoriją. Straipsnyje pabrėžiama valdžių padalijimo teorinio ir praktinio paveldo specifika.
Valdžių padalijimo problematika yra reikšminga ir šių dienų Lietuvos konstitucionalizmo raidai, nes kaip tik šiuo metu yra gana daug siūlymų organizuoti referendumus, keisti konstituciją sukuriant dvejų rūmų parlamentą, plėsti prezidento galias, įvesti renkamus teisėjus. Taigi netiesiogiai pripažįstama, jog dabartinis valdžių padalijimo modelis yra negeras, nes priešingu atveju nereikėtų jo keisti.
Straipsnyje ieškoma atsakymų į klausimus: koks valdžių padalijimo modelis yra geriausias?; kokie kriterijai suteikia galimybę valdžių padalijimo modelį vertinti kokybinių kriterijų lygmeniu?; ar nuolatinis valdžių padalijimo modelio tobulinimas keičiant konstitucijas nepažeidžia konstitucijos stabilumo vertybės?
Straipsnio pabaigoje formuluojamos išvados. Jose atsakoma į iškeltus klausimus, apibrėžiamas dviejų siekiamybių – konstitucijos stabilumo ir valdžių padalijimo santykis.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6623adbcf2452

Skyrius
Mokslo straipsnis