plugins.themes.bootstrap3.article.main6605f542cab22

Vigintas Višinskis Egidija Stauskienė

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama vykdomųjų dokumentų samprata, jų reikšmė baigiamojoje civilinio proceso stadijoje – vykdymo procese. Autoriai taip pat nurodo sąlygas, būtinas, kad dokumentas būtų pripažintas vykdomuoju dokumentu.
Autorių nuomone, vykdomasis dokumentas daro teisėtą vykdymo procesą neatsižvelgiant į ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Tai nereiškia, kad vykdymas visiškai izoliuotas nuo materialinės teisės. Tačiau vykdymo procese materialusis vykdymo pagrindas netikrinamas.
Straipsnyje apžvelgiami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išduodami vykdomieji dokumentai, taikos sutarčių, nuosprendžių, kaip vykdomųjų dokumentų, kuriais remdamiesi antstoliai vykdo kriminalines bausmes, užsienio teismų sprendimų, tiesiogiai vykdytinų Lietuvos Respublikoje, ypatumai.
Lietuvos Respublika ratifikavo Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją [1]. Pagal šios Konvencijos 53 str. Lietuvos Respublika įsipareigojo vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Straipsnio autorių nuomone, šio teismo sprendimai turėtų būti vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso vykdymo proceso nuostatas. Atitinkamai turėtų būti papildyti galiojantys įstatymai, nurodant, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas.
2004 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą. Straipsnyje nagrinėjama šio dokumento, kaip priverstinai vykdytino vykdomojo dokumento, reikšmė.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6605f542cdac5

Skyrius
Mokslo straipsnis