plugins.themes.bootstrap3.article.main661ebb6eaa55f

Jolanta Zajančkauskienė

Santrauka

Tą patį procesinį statusą turintys baudžiamojo proceso dalyviai (įtariamieji, kaltinamieji) turi turėti ir tokias pačias teises bei pareigas, tačiau tarp jų esant tokiam „skirtumui“, kaip psichikos negalia, nevienodas teisių bei pareigų traktavimas yra objektyviai pateisinamas. Priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinių teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų. Straipsnyje siekiama pagrįsti įtariamojo (kaltinamojo) procesinį veiksnumą, kurį lemia asmens psichikos būklė. Pradedama analizuoti nuo bendrojo procesinio teisinio subjektiškumo kategorijos, kurią sudaro procesinis teisnumas ir procesinis veiksnumas. Pabrėžiama, kad įtariamojo (kaltinamojo) procesinio subjektiškumo problema siejama su šio dalyvio galimybės (leidimo) veikti įgijimo ir šios galimybės įgyvendinimo (pasinaudojimo subjektinėmis teisėmis bei teisinių pareigų įgyvendinimo) proceso metu klausimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisinis subjektiškumas apskritai laikytinas priemone, siekiant ginti savo teisėtus interesus. Toliau straipsnyje tiriamas baudžiamasis procesinis veiksnumas, kuris, priešingai nei civilinis procesinis veiksnumas, Lietuvoje nėra įstatymiškai įtvirtintas. Autorė pateikia keletą mokslinių nuostatų, kurių pagalba atskleidžia įtariamųjų (kaltinamųjų) procesinio veiksnumo turinį, atsižvelgiant į jų intelekto, valios kriterijus. Nurodomi ir tokio procesinio veiksnumo pagrindimo tam tikri sąlyčio taškai ir su bendrosios, ir su kontinentinės teisės šalių doktrina.

plugins.themes.bootstrap3.article.details661ebb6eadf01

Skyrius
Mokslo straipsnis